Tačiau, akcentuoja prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta, už krizės suvaldymą atsakingi asmenys, prieš priimant sprendimus, susijusius su Lietuvoje įvestu karantinu, turėtų pasitelkti daugiau objektyvių rodiklių.

„Mes jau išeiname iš karštligiškos pandemijos valdymo fazės ir pereiname prie normaliosios fazės, kurioje teks gyventi keletą mėnesių iki patikimos vakcinos. Turime gerų pavyzdžių kitose valstybėse, kurios labai aiškiai pasako, kad turint tam tikrus susirgimo rodiklius, per paskutines dvi savaites bus imamasi konkrečių žingsnių. Tai tikrai padėtų verslui ir gyventojams“, – teigė S. Krėpšta.

ELTA primena, kad Slovėnija gegužės pirmojoje pusėje nusprendė skelbti epidemijos pabaigą, kai pastarąsias dvi savaites per parą neužregistruota daugiau nei 7 naujų COVID-19 atvejų.

Argumentacija turėtų būti atviresnė, turi būti pateikiami rodikliai ir objektyvūs kriterijai, kurie nulemtų vienokius ar kitokius veiksmus.

Prezidento patarėjo teigimu, Lietuvoje sprendimai taip pat galėtų būti labiau susieti su konkrečiais skaičiais.

„Galėtų būti pateikiama daugiau objektyvių rodiklių, su kuriais būtų susiejami tam tikri sprendimai, tiek dėl karantino atlaisvinimo, tiek dėl jo panaikinimo (...) Argumentacija turėtų būti atviresnė, turi būti pateikiami rodikliai ir objektyvūs kriterijai, kurie nulemtų vienokius ar kitokius veiksmus“, – aiškino patarėjas.

Tačiau kartu S. Krėpšta pažymėjo, kad, nepaisant visuomenėje vis pasigirstančių raginimų, skubėti atšaukti karantino nederėtų.

„Tol, kol virusas nėra eliminuotas iš mūsų visuomenės, visada išlieka antrosios bangos rizika, o karantino režimas, mano supratimu, jis yra tikrai reikalingas, kad būtų galima operatyviai imtis tam tikrų epidemijos valdymo veiksmų. Man atrodo, kad toks subalansuotas kelias, kai pasiliekama veiksmų laisvė, bet kartu labai aiškiai bei argumentuotai nurodoma, kokie atlaisvinimai bus įgyvendinti, kokiems skaičiams asmenų bus leidžiama dalyvauti renginiuose – tai yra gana geras kelias. Reikėtų tik kuo anksčiau pranešti, kas vyks po savaitės ar dviejų, kad verslas galėtų pasiruošti“, – teigė S. Krėpšta.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį teigė, kad Vyriausybei bus siūloma toliau pratęsti karantino terminą. Datos, iki kada bus siūloma pratęsti karantiną, ministras kol kas neatskleidžia.

Karantinas Lietuvoje buvo įvestas kovo 16 dieną. Šiuo metu jis galioja iki gegužės 31 dienos vidurnakčio.

Rekomendacijos negali virsti teisiniais suvaržymais

S. Krėpšta teigia, kad sveikatos apsaugos ministro parengtos rekomendacijos dėl medikų darbo keliose gydymo įstaigose organizavimo turi būti suderinamos su įstatymais. Pasak šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjo, negalima teisiškai suvaržyti asmens darbo vietos pasirinkimo laisvės.

„Darbo galimybės keliose įstaigos pirmiausia yra teisinis aspektas. Darbo kodeksas labai aiškiai numato, kad negali būti ribojama, kur žmogus dirba ir kaip jis dirba – tai yra jo pasirinkimas. Tam tikros rekomendacijos turėtų būti labai gerai suderintos su mūsų teise, Darbo kodeksu ir netgi tam tikrais nustatytais imperatyvais mūsų Konstitucijoje“, – antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Krėpšta.

Jo teigimu, rekomenduojami medikų darbo organizavimo apribojimai negali prieštarauti teisiniams principams.

„Tam tikrų ribojimų, jeigu jie vykdomi realiai ir nėra suderinami su mūsų teisine sistema, tikrai neturėtų būti. Jeigu reikia imtis tam tikrų apsaugos, atsargumo priemonių tam, kad medikai, dirbantys keliose įstaigose neperneštų šio viruso, tai tam yra kitos apsaugos priemonės. Tam tikros švelnios rekomendacijos galbūt ir gali būti, bet jos negali pavirsti teisiniais suvaržymais asmenims rinktis (vietą – ELTA), kur jie dirba“, – pridūrė S. Krėpšta.

Sveikatos apsaugos ministerija informavo apie numatytas konkrečias rekomendacijas darbdaviams – gydymo įstaigų vadovams, kaip elgtis karantino metu ir kokius sprendimus inicijuoti, kai medikai dirba keliose gydymo įstaigose. Siūloma, kad tokiais atvejais medikų darbas būtų organizuojamas ciklais arba kitokiu abiejų šalių suderintu darbo grafiku, kuris užtikrintų minimalius darbuotojų tarpusavio, medikų ir pacientų kontaktus. Komentuodamas minėtus pasiūlymus, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pabrėžė, kad tai yra rekomendacijos, o ne prievolė.