„Nuo pat pradžių penkių afganistaniečių istorija buvo gana mįslinga. Tikrai, ar tie žmonės buvo, ar nebuvo Lietuvoje, yra jie ar nėra, buvo gana sunku nustatyti, faktai nebuvo labai aiškūs. Greitis, kuriuo Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą, sakyčiau, buvo fenomenalus. Labai greitai“, – LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.

Būtent dėl sprendimų priėmimo tempo EŽTT prezidento vyriausioji patarėja iškėlė klausimą, ar tikrai patys afganistaniečiai savarankiškai kreipėsi į šią instituciją.

„Tai kelia tam tikrų klausimų, kiek tie afganistaniečiai patys ten kreipėsi, ar jie kreipėsi, kiek tai buvo už juos padaryta. Yra daug klaustukų šioje istorijoje, į kuriuos dar nėra atsakyta“, – abejones išsakė A. Skaisgirytė.

„Atrodo, kad yra elementų, kurie kelia įtarimą, jog tai nėra visiškai švarus reikalas“, – pridūrė ji.

Atrodo, kad yra elementų, kurie kelia įtarimą, jog tai nėra visiškai švarus reikalas.

Tačiau Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė nesutiko su kai kurių kitų politikų vertinimu, kad ši byla gali sukurti precedentą, kuris įpareigotų Lietuvą priimti visus į šalį norinčius patekti nelegalius migrantus. Ji pabrėžė, kad tik migrantų iš Afganistano atveju dėl šioje šalyje susiklosčiusios politinės situacijos prieglobsčio prašymai tenkinami dažniau.

„Afganistanas yra specifinė šalis, į kurią po Talibano sugrįžimo į valdžią visas pasaulis labai su supratimu ir su užuojauta žiūri. Ar tai paveiks ir kitus nelegalius migrantus, iš kitų šalių, turbūt, kad ne, nes kitų šalių situacijos nesikeitė taip drastiškai“, – aiškino ji.

Pasak vyriausiosios šalies vadovo patarėjos, visiškai suprantama, kodėl šioje jai įtarimų keliančioje istorijoje buvo pasirinkti būtent Afganistano piliečiai.

„Kodėl šiuo atveju parinkti piliečiai iš Afganistano, na, turbūt kad dėl to, jog konjunktūriškai labai patogu rodyti juos iš Afganistano. Iš tikrųjų, jeigu jie bėgo nuo pavojaus savo gyvybei, tai sunku pasakyti, kad jiems nesuteiksime prieglobsčio“, – samprotavo A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad EŽTT nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.

Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.

Antradienį 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, buvo užfiksuoti Lietuvos teritorijoje – Ignalinos rajono Puškų užkardoje.

Pasieniečių sulaikyti penki nelegalūs migrantai afganistaniečiai trečiadienį pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Kaip informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, pradėti tokiais atvejais įprasti veiksmai.

Vyriausybė trečiadienį parengė kreipimąsi į EŽTT dėl penkių afganistaniečių. Šią žinią spaudos konferencijoje patvirtino Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

„Šiandien baigiame rengti prašymą EŽTT, prašydami panaikinti Lietuvai paskirtas laikinas apsaugos priemones dėl penkių afganistaniečių. Šiuo metu yra atliekamas šio prašymo dalykinis redagavimas ir artimiausiu metu, šiandien, jis bus išsiųstas EŽTT“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė K. Bubnytė-Širmenė.