„Lietuva pasisako ir pasisakys už teisės viršenybę, čia yra mūsų pagrindinis principas ir niekam ne paslaptis, kad mes jo laikomės nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, kurdami savo demokratinę valstybę“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo A. Skaisgirytė.

Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė įsitikinusi, kad šiame Varšuvos ir Briuselio konflikte galimos ne tik teisinės, bet ir politinės pasekmės.

„Kartu mums labai svarbu, kad Europos Komisija ir Lenkija kažkaip bandytų susitarti ir neeskaluoti šitos temos pernelyg smarkiai. Dabar tokia situacija, kad Lenkijos tribunolas pasakė, jog Lenkijos Konstitucija yra aukščiau Europos Sąjungos teisės. Europos Komisija teigia, kad taip nėra, kad stodama į Europos Sąjungą Lenkija prisiėmė ir Europos sąjunginės teisės įsipareigojimus. Atrodo, teisinis ginčas, deja, rizikuoja turėti taip pat ir politines pasekmes“, – aiškino ji.

Siekiant išvengti politinių konflikto padarinių A. Skaisgirytė pabrėžė kompromiso paieškų svarbą.

Kompromisas visada reiškia, kad abi pusės kažkiek nusileidžia, tai šiuo atveju reikėtų žiūrėti, kur ir kaip įmanoma tuos kompromisus daryti.

„Mūsų manymu, tų politinių pasekmių reikėtų išvengti, o jų išvengti galima tik per kalbėjimąsi, tik bandant suprasti kitą pusę ir ieškant formuluočių, kurios tenkintų abi šio ginčo dalyves“, – tvirtino prezidento patarėja, kartu patikslindama, kad kompromisas reiškia, jog kažkiek nusileisti turi abidvi konfliktuojančios pusės, o ne tik viena iš jų.

„Kompromisas visada reiškia, kad abi pusės kažkiek nusileidžia, tai šiuo atveju reikėtų žiūrėti, kur ir kaip įmanoma tuos kompromisus daryti“, – tikino ji.

Nors A. Skaisgirytė ir pabrėžė teisės viršenybės principo svarbą, tuo pačiu ji akcentavo ir tai, kad šiame konflikte pasitelkti į Lenkiją nutaikytas sankcijas nebūtų pats teisingiausias kelias.

„Šiaip ar taip ES yra valstybių bendraminčių tomis pačiomis vertybėmis bendrija, tai bausti vieną iš jų yra labai kraštutinė priemonė, ir jeigu tik būtų galima šitą ginčą išspręsti kažkaip kitaip (...), sprendimas gali būti rastas“, – sakė prezidento patarėja, kartu dar kartą akcentuodama Lenkijos svarbą Lietuvai.

„Mums yra labai svarbu, kad mūsų kaimynė Lenkija būtų tvirta ir lojali Europos Sąjungos narė“, – pridūrė ji.

ES bausmės Lenkijai paskatintų jos atitolimą nuo Bendrijos

Galimos Europos Sąjungos bausmės Lenkijai ginče dėl teisės viršenybės paskatintų jos atitolimą nuo Bendrijos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Nominaliai lengvas sprendimas yra nubausti Lenkiją už jos teismo priimtą sprendimą. Tačiau, kitą vertus, visi supranta, kokia kaina to nubaudimo: dar stipresnės antieuropietiškos nuotaikos, galimai galbūt net valstybės atsiskyrimas koks nors, galbūt ne „Brexitas“, bet kažkoks teisinis atitolimas nuo Europos Bendrijos“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo G. Landsbergis.

Visi supranta, kokia kaina to nubaudimo: dar stipresnės antieuropietiškos nuotaikos, galimai galbūt net valstybės atsiskyrimas koks nors, galbūt ne „Brexitas“.

Jis vis dėlto pripažino, kad nereaguojat į situaciją būtų „kuriamas precedentas, kai valstybės tampa neįsipareigojusios pagrindinei Europos Sąjungos sutarčiai“.

„Tai natūralu, kad Europos Komisija turi skirti tam labai didelį dėmesį. Aš tikiuosi, kad per mediaciją, per kažkokių sprendimų paiešką bus išsaugotas ir Europos Sąjungos integralumas, bet bus rastas ir kažkoks kelias ateičiai“, – pridūrė G. Landsbergis.

Jis dar kartą priminė palaikantis mediacijos kelią, bet nepritariantis prezidento Gitano Nausėdos svarstymams, kad mediatoriaus vaidmens galėtų imtis Lietuva, kadangi dėl savo ryšių su kaimyne ji būtų matoma kaip šališka.

„Geriausi mediatoriai yra arbitrai – tos valstybės ar institucijos, kurios iš tikrųjų yra neutralios, neišsakiusios anksčiau nuomonių, neturinčios tokio atskiro istorinio ar emocinio ryšio su Lenkija, ir jos galėtų padėti ieškoti tų objektyviausių sprendimų (...). Turime tam tikrų diplomatinių galimybių, bet nesiūlyčiau būti pirmosiose gretose“, – pabrėžė jis.

Ministro teigimu, pesimistiškiausias scenarijus galėtų būti nutraukiama Lenkijos narystė ES, kuri baigtųsi „labai liūdnais dalykais tiek Europos Sąjungai, tiek Lenkijai“, o sprendimo ieškoti būtų galima „galbūt keičiant įstatymus, galbūt iš naujo kreipiantis į teismus“.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas šį mėnesį atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Teismo nutartyje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių nesuderinami su šalies Konstitucija.

Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuose.

Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali turėti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.