Patarėjo teigimu, ne tik faktas, kad „Sputnik V“ vis dar nėra patvirtinta Europos vaistų agentūros, tačiau ir kuriozinės situacijos, susiklosčiusios kai kurioms ES valstybėms tiekiant rusiškas vakcinas, kelia nemažai įtarimų dėl šių skiepų patikimumo.

„Yra gana mistiniai šios vakcinos tiekimo planai, ta pati Slovakija, sulaukusi šio gamintojo vakcinų, vėliau išsiaiškino, kad jos yra kitokios negu buvo parašytos autoritetingame žurnale, skelbusiame šios vakcinos patikimumą“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta.

Diskutuoti apie gamintojus, kurių patikimumas nėra aukštas nei tarp profesionalų, nei mūsų visuomenėje, iš tiesų tai yra tuščias reikalas.

Apskritai, akcentavo jis, pasitikėjimas „Sputnik V“ vakcinomis nėra didelis tiek tarp ekspertų, tiek ir visuomenėje.

„Diskutuoti apie gamintojus, kurių patikimumas nėra aukštas nei tarp profesionalų, nei mūsų visuomenėje, iš tiesų tai yra tuščias reikalas“, – apibendrino S. Krėpšta.

Galimybę Lietuvoje naudoti Rusijoje pagamintus skiepus „Sputnik V“ ne kartą itin skeptiškai įvertino valdančiųjų lyderiai. Premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ne kartą yra sakę, kad Rusijos siekis Europai parduoti „Sputnik V“ vakciną yra pirmiausiai susijęs su geopolitiniais interesais. Pasak jų, Lietuvai, net Europos vaistų agentūrai patvirtinus rusiškus skiepus, turėtų užtekti ir Vakarų valstybėse pagamintų vakcinų.