Antradienį tokią šalies vadovės poziciją žurnalistams perdavė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė po šalies vadovės susitikimo su ministru ir kontrolės institucijų atstovais.

Anot jos, Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol piktybiškai ignoravo šią problemą, stebimas „nepateisinamas neveikimas“.

Pasak patarėjos, kainų mažinimas ir sistemos skaidrinimas bus „pasitikėjimo testas naujajam ministrui“.

„Neskaidri, blogai kontroliuojama sistema sudaro sąlygas korupcijai ir neteisėtam lobizmui. Iki šiol nė vienas sveikatos apsaugos ministras nesiryžo reformuoti vaistų kompensavimo sistemos, kasmet reikalaujančios vis daugiau lėšų (...) Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reguliuojama vaistų kompensavimo sistema sukelia dirbtines kliūtis patekti į šalies rinką pigesniems ir efektyvesniems vaistams“, - po susitikimo paskelbė Prezidentūra.

A.Veryga žadėjo, kad pirmieji po šio susitikimo jo darbai dėl vaistų kainų bus Privalomojo sveikatos draudimo tarybos (DSDF) bei vaistų klausimais dirbančių ministerijos darbuotojų peržiūrėjimas.

„PSDF taryba, aš manau, savaitės gali būti klausimas, ministerijos žmonės, jūs puikiai suprantate, yra valstybės tarnautojai ir reorganizacijos institucijose neįvyksta per dieną, tai yra truputį ilgesnio termino klausimas, bet pokyčiai tikrai bus. (...) Galima kalbėti tiesiogiai apie korupciją ir lobizmą, jeigu turi faktus, aš neturiu tokių faktų, kad galėčiau mesti į konkretų žmogų, kad būčiau pagavęs už rankos imant pinigus ar žinočiau kažkokius susitarimus, bet tai, kad situacija tiek laiko nesikeičia, matyt, ir leidžia susidaryti tokį įspūdį, kad egzistuoja nusistovėję susitarimai ar schemos, kokiais būdais tie pokyčiai neįvyksta“, - kalbėjo ministras.

A.Veryga taip pat sakė, kad tarp planų, kaip mažinti farmacininkų įtaką medikams, yra idėja eliminuoti tiesiogiai pramonės finansuojamus ir organizuojamus medikų mokymus, juos, pavyzdžiui, leidžiant remti tik per specialų fondą. Be to, jis žadėjo, kad bus sukurta kontrolinių vaisų pirkimų sistema, kuri leistų geriau sukontroliuoti vaistines. Vaistus atpiginti, pasak ministro, galėtų ir bendri su kitomis šalimis jų pirkimai.

Susitikime Prezidentūroje taip pat dalyvavusi Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė savo ruožtu sakė, kad Lietuva nepasinaudoja konkurencijos nauda mažinti vaistų kainas.

„Pagrindiniai konkurencijos ribojimai, nustatyti tyrimo metu - ribojamas vaistų konkurentų įėjimas į rinką, yra nustatytas barjeras, kurį turi peržengti vaistas konkurentas, norėdamas įeiti į rinką, barjeras šiuo metu yra 50 proc., žodžiu, vaistas konkurentas turi būti 50 proc. mažesne kaina, jeigu jis nori patekti į kompensuojamų vaistų sąrašą“, - kalbėjo ji.

Tarp konkurenciją ribojančių veiksnių ji įvardijo ir karteliniam susitarimui prilygstančius informacijos mainus tarp gamintojų.

„Jautrios informacijos susižinojimas apie ateities kainas, nuolaidas pagal savo poveikį galėtų būti prilyginamas kainų karteliui, deja, už tokius veiksmus šiuo konkrečiu atveju mes negalime bausti ūkio subjektų, kadangi šie informacijos mainai vyksta per ministeriją“, - dėstė J.Šovienė.

Valstybės kontrolės atstovė Rūta Obcarskienė pažymėjo, kad pacientų priemokos kompensuojamiems vaistams didėja.

„Valstybinėje ligoninių kasoje vaistų kainos skaičiuojamos pasinaudojant klasifikatoriumi, kuriame gamintojai deklaruoja taikomas nuolaidas - šita priemonė buvo veiksminga galbūt tiktai pirmais antrais metais ją įvedus. Mes paėmėm ilgesnį laikotarpį ir atkreipėme dėmesį, kad tos nuolaidos mažėja ir pacientų priemokos kompensuojamiems vaistams, deja, didėja“, - konstatavo ji.

Valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį milijardo eurų, patys gyventojai primoka dar dešimtis milijonų eurų.