Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos projektą, kad būtų paviešintos valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės.

Siūlymui paviešinti prisipažinusius bendradarbius nepritarė nei Valstybės saugumo departamentas (VSD), nei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), argumentuodami, kad valstybė kvietė žmones prisipažinti savo noru, duodama tylos pažadą.

Komiteto posėdyje dalyvavęs VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika taip pat pažymėjo, kad atskleidus prisipažinusių pavardes Rusijos tarnyboms taps aiškūs neprisipažinusieji ir taip bus atvertas kelias juos šantažuoti.

Valstybė vis tik davė savo pažadą tų žmonių atžvilgiu ir tie, kurie atėjo prisipažino, atliko lojalumo valstybei tam tikrą žingsnį, jie pasitikėjo valstybe.

„Mūsų nuomonė nesikeičia dėl grėsmių, kurias keltų įslaptinimo termino sumažinimas, ir toliau laikomės nuomonės, kad 2015 metais priimtas sprendimas turėtų likti, koks yra. Tai yra pakankamas laiko terminas, kada pagrindas priešiškų valstybių tarnyboms veikti dėl objektyvių priežasčių turėtų būti išnykęs“, – sakė V. Mažeika.

Jis teigė, kad „yra prasmė išsaugoti pažadus, kuriuos valstybė buvo davusi, nes jie buvo duoti tam, kad būtų galima minimalizuoti tuo metu galimą neigiamą priešiškų tarnybų veiklą“.

„Dalis asmenų yra prisipažinę, jie savo galimą potencialią grėsmę likvidavę, ir dabar dirbtinai didinti grėsmę juos išviešinant, sudarant galimybes tarnyboms vėl veikti prieš mūsų valstybės saugumą, yra nepagrįsta“, – kalbėjo VSD vadovo pavaduotojas.

LGGRTC vadovė Birutė Burauskaitė teigė, jog centras laikosi identiškos pozicijos.

„Valstybė vis tik davė savo pažadą tų žmonių atžvilgiu ir tie, kurie atėjo prisipažino, atliko lojalumo valstybei tam tikrą žingsnį, jie pasitikėjo valstybe“, – žurnalistams po komiteto posėdžio sakė B. Burauskaitė.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kviečiantį KGB bendradarbius „apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“.

Tuo pačiu užtikrinta, jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su sovietų saugumu, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs persekiojimų.

„Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu“, – teigta nutarime.

Komiteto nariai institucijų vadovų klausė, kokios praktikos dėl buvusių KGB bendradarbių laikomasi kaimyninėse šalyse, minėjo viešinimo kelią pasirinkusios Latvijos atvejį.

VSD direktoriaus pavaduotojas V. Mažeika teigė, kad Lietuvos ir Latvijos atvejai nelygintini, nes Latvija valstybės vardu nebuvo pažadėjusi saugoti prisipažinusiųjų paslapties.

„Latvijos Saeima priėmė pataisas ir jose numatė išslaptinti taip vadinamus „KGB maišus“, jie turi specifinį terminą, skirtumas nuo Lietuvos esminis yra tas, kad Latvijos valstybė niekada nebuvo davusi jokio įsipareigojimo saugoti prisipažinusiųjų duomenis, čia yra esminis skirtumas“, – sakė V. Mažeika.

Komitetas siūlo atmesti projektą dėl prisipažinusių viešinimo, tačiau svarstys jam registruotus pasiūlymus – į asmenų, kuriems kandidatuojant slaptumo pažadas nustoja galioti, sąrašą šalia prezidento, Seimo bei savivaldybių tarybų narių įrašant ir Europos Parlamento narius bei merus; paprastesnes sąlygas istorikams prieiti prie KGB dokumentų.

Dabar informacija apie prisipažinusius bendradarbius įslaptinta 75 metams. Neprisipažinusius buvusius slaptus KGB agentus, remdamasi archyviniais duomenimis, išaiškino Liustracijos komisija ir paskelbė jų pavardes viešai.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.

Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Pataisas dėl paviešinimo inicijavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krkščioniškų šaimų sąjungos atstovai laikosi pozicijos, kad valstybė jau pakankamai laiko saugojo minėtų asmenų tapatybę, o toliau tai daryti neteisinga buvusių disidentų atžvilgiu.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.