Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akcijos prieš žurnalistus nesibaigia. Politologo Lauro Bielinio įsitikinimu, pareigūnai privalėtų garsiai įvardyti, kodėl vykdomos žurnalistų apklausos ir kratos, antraip visuomenėje gims naujų mitų ir baimių.

Mitų gimimas

Praėjusią savaitę STT pareigūnai apklausė ir atliko kratas naujienų agentūros BNS darbuotojų namuose. Vakar ryte STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus viešai atsiprašinėjo žurnalistų, tačiau tuo pat metu STT agentai vėl krėtė žurnalistų valdas.

"Gerai, kad jie atsiprašė, nes akivaizdu, kad veikti šitokioje situacijoje reikėjo subtiliau. Bet mes nežinome, ką jie konkrečiai tiria. Mes nežinome, kokia problema iškilo Valstybės saugumo departamentui ir STT. Kol kas tenka reaguoti tik į tuos paviršutiniškus jautrius aspektus, kurie mums yra aktualūs šiuo metu", – teigė L.Bielinis.

Politologo įsitikinimu, pareigūnai turi atsakyti, kodėl vykdamos šitos apklausos ir kratos, nes priešingu atveju visuomenė gali daryti prielaidas, iš kurių gims tik įvairių naujų mitų ir baimių.

Valstybės interesų labui?

"Kai susimąstau apie šitą problemą, visada atsimenu amerikiečių patriotinį aktą, kurio esmė yra ta, kad visuomenė, suprasdama situacijų sudėtingumą šiuolaikiniame pasaulyje, tam tikra dalimi atsisako savo privatumo ir kai kurių savo teisių vardan valstybės ir demokratijos stabilumo", – teigė L.Bielinis.

Politologas pripažįsta, kad STT veiksmai buvo pernelyg tiesmukiški ir pažeidė privatumą, savigarbą ir galbūt kai kurias teises.

Esą sudėtinga apsaugoti valstybę nuo pavojų ir tuo pat metu laikytis taisyklių, kurios egzistuoja demokratiškoje visuomenėje ir kurių negalima peržengti.

L.Bielinio manymu, valstybė per savo struktūras turi savo motyvą, kuris yra aukščiau nei žmogaus asmeninės tiesos paieškos. Esą kartais taip būna, kai žmogaus interesai ir teisės prieštarauja valstybės saugumui.

"Vien todėl mus krato ir reikalauja vos ne išsirengti prieš žengiant į lėktuvą. Tai – valstybės saugumo reikalas, nors tai ir – žmogaus privatumo pažeidimas. Šiandien viešumo ir privatumo riba labai trapi ir mes apie ją negalime kalbėti tik formaliai, tik teisiniame lygmenyje. Daugeliu atveju mano privatumas yra tik mano iliuzija", – dėstė L.Bielinis.

Juodųjų technologijų pinklėse

Žurnalistė Jolanta Butkevičienė, vadovavusi TV3 Žinių tarnybai, prieš 8 metus taip pat susidūrė su situacija, kai žinių laidoje buvo paviešintas slaptas valstybinis dokumentas.

Tada apklausų tarnybose žurnalistams pavyko išvengti. Laikinoji Seimo komisija tik kreipėsi į TV3 ir prašė žurnalistų dalyvauti komisijos posėdyje bei žodžiu pateikti informaciją tiriamu klausimu.

Žinių tarnybos darbuotojai atsisakė dalyvauti, remdamiesi Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta viešosios informacijos rengėjų, platintojų, savininko ar žurnalisto teise išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.

"Kai mes tą pažymą paskelbėme, žurnalistų apklausos ir kratos buvo neįmanomas dalykas. Dabar žiniasklaida nusilpusi, ji dažniau tampa juodųjų technologijų įrankiu. Paradoksalu, demokratijos turėtų būti daugiau, tačiau tendencijos atvirkštinės", – apgailestavo J.Butkevičienė.