„Šiandien Lietuva stovi ant svarbių vertybinių pasirinkimų slenksčio. Jūsų sprendimas lems, kaip valstybė vystysis toliau. Jūs spręsite, ar valstybė rems ir stiprins šeimą, kurią sudaro vyras, moteris ir jų vaikai, ar valstybėje bus pakeista šeimos samprata taip, kad ji apimtų ir tos pačios lyties poras. Jūs balsuosite ir dėl Stambulo konvencijos. Pastaroji, prisidengusi kilniais moterų apsaugos nuo smurto tikslais, į mūsų teisės sistemą atneštų prieštaringą „socialinės lyties“ sampratą. Kai tuo tarpu daugiau užkardyti smurtą, jo priežastis, geriau suteikti smurto aukoms savalaikę pagalbą, o smurtautojams – skirti labiau elgesį koreguojančias bausmes bei sudaryti kitas sąlygas jų elgesio korekcijai yra įmanoma ir tobulinant jau egzistuojančias nacionalinės teisės normas“, – laiške rašo R. Karbauskis.

Jis taip pat ragina Seimo narius atkreipti dėmesį į naujausius sociologinius tyrimus, kurie patvirtina, jog absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma nepritaria šeimos sampratos pokyčiams ir pasisako už vyro ir moters sukurtą šeimą.

Jūs balsuosite ir dėl Stambulo konvencijos. Pastaroji, prisidengusi kilniais moterų apsaugos nuo smurto tikslais, į mūsų teisės sistemą atneštų prieštaringą „socialinės lyties“ sampratą.

„Ir mes, kaip politikai, o ypač tie, kurie išpažįstame tradicines vertybes, šio savo žinojimo negalime ignoruoti. Turime veikti drauge, peržengti mūsų nesutarimus, politines priešpriešas, partines ambicijas, skirtingų frakcijų sienas ir susivienyti ginant tradicines vertybes, savas daugumai Lietuvos piliečių. Tai mūsų pareiga ir pagrindinė šios kadencijos atsakomybė“, – laiške Seimo nariams teigia LVŽS pirmininkas. 

R. Karbauskis teigia, kad tradicinė šeima yra valstybės pamatas ir ji Lietuvoje turi būti gerbiama bei puoselėjama.

LVŽS lyderis sako, kad LVŽS taip pat supranta, jog homoseksualių asmenų poroms svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apsaugą ir spręsti praktines problemas, pavyzdžiui, finansų tvarkymo, paveldėjimo, turto dalybų skiriantis, atstovavimo sveikatos ir kitais klausimais. Dėl to šešėlinė Vyriausybė, anot jo, šiam Seimui siūlo svarstyti alternatyvų projektą, kuriuo homoseksualios poros netampa šeima, tačiau gyvendami kartu vienos lyties partneriai galėtų kartu spręsti turtinius klausimus, sužinoti informaciją vienam iš jų atsidūrus ligoninėje ir pan.

„Valstiečiai“ tikisi, kad šis projektas įvairioms frakcijoms priklausančių tradicinėms vertybėms atstovaujančių Seimo narių siūlymu bus įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą.

ELTA jau skelbė, kad  vasario pabaigoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami į komiteto darbotvarkę įtraukti dar 2017 metais registruotą projektą, kuriuo buvo siūloma įteisinti sutartį dėl bendro gyvenimo.

„Gerbiant demokratiškai mus į Seimą išrinkusios tautos valią, būtina Seimo nariams sudaryti galimybę sąžiningai ir skaidriai balsuoti dėl tokį sprendimą siūlančio ir pateikimo stadiją Seime jau praėjusio įstatymo projekto“, – rašoma Seimo pirmininkei adresuotame dokumente.

2017 m. gegužės pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui Civiliniame kodekse įteisinti atskiros rūšies sutartį – susitarimą dėl bendro gyvenimo.

Už tokį „valstiečiams“ atstovaujančios Seimo narės Agnės Širinskienės tuomet pateiktą projektą po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 17 parlamentarų. Parlamentarai taip pat pritarė lydinčiam Paveldimo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, primena ELTA.

Civilinio kodekso pakeitimo projektu buvo siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kylančios praktinės problemos (paveldėjimas, informacija ligos atveju ir pan.) iki šiol nesulaukė įstatymų leidėjų dėmesio.

Pagal projektą, šio susitarimo šalimis gali būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims projektas nenumatė, todėl juo pasinaudoti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu, bet nenori ar negali sukurti šeimos (skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt.). Numatoma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų (bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo), tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.

2017 m. birželio 15 d. Seimas atmetė Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotas Civilinio kodekso pataisas, kurias priėmus būtų įteisinta nesusituokusių porų partnerystė Lietuvoje, partnerystę galėtų registruoti ne tik vyrai ir moterys, bet ir tos pačios lyties asmenys.