„Kiekviena religinė bendruomenė turi teisę ginti savo interesus, šiuo atveju Seimas priėmė labai keistą sprendimą, nes Vyriausybė ir Teisingumo ministerija konstatavo, kad religinė bendruomenė „Romuva“ atitinka visus įstatymų reikalavimus – ji įsteigta prieš 25 metus, dėl to gali būti pripažinta. Seimas nesuprantamais motyvais – daugiau emociniais motyvais nusprendė, kad tai netikra religija... Mes iš tikrųjų pasikėsinome į žmonių tikėjimo laisvę šiuo sprendimu“, – trečiadienį kalbėjo R. Karbauskis, pridurdamas, kad Seimo sprendimas nesuteikti „Romuvos“ bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso buvo politizuotas.

„Klausimas buvo (pasuktas. – ELTA) vos ne taip, kad jei balsuosi už, balsuosi už Karbauskį“, – sakė jis. Politiko teigimu, jokio ryšio tarp jo ir „Romuvos“ bendrijos nėra.

„Visos kalbos apie tai, kad aš esu kažkuo susijęs su šia religine bendruomene, yra nieko vertos, nes tai, kad aš rengiuosi tautiniais drabužiais, nereiškia, kad aš priklausau kokiai nors bendruomenei“, – apibendrino R. Karbauskis.

Kad aš rengiuosi tautiniais drabužiais, nereiškia, kad aš priklausau kokiai nors bendruomenei.

Pirmadienį senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į EŽTT, prašydama pripažinti, kad Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė net kelis Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvė, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

Birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas, primenama „Romuvos“ pranešime. Už pasisakė 40, prieš – 31, susilaikė – 15 Seimo narių.

EŽTT pateiktoje peticijoje nurodoma, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus, būtinus išpildyti siekiant gauti valstybės pripažinimą. Tą patvirtina ir Seimui pateikta Teisingumo ministerijos išvada. Tuo tarpu Seimas, remdamasis ne teisiniais, o politiniais motyvais, bendrijai valstybės pripažinimo nesuteikė.

„Apgailestaujame, kad politiniai sprendimai, nepagrįstos baimės ar noras tiesiog pažeminti kitokius religinius įsitikinimus turinčius žmones lemia tai, kad viena tikinčiųjų grupė, šiuo atveju mes, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, negali naudotis pripažintos religinės bendruomenės statusu, nors ir atitinkame visus įstatyme keliamus reikalavimus, kaip ir tos bendrijos, kurioms Seimas jau yra suteikęs tokį pripažinimą. Dėl to mūsų bendrijai priklausantys tikintieji patiria savo veiklos suvaržymus ir jaučiasi esą diskriminuojami. Pavyzdžiui, nepripažįstamos bendruomenės narių pagal mūsų apeigas sudarytos santuokos, dėl ko jos turi būti atkartotos civilinės metrikacijos įstaigose“, – teigia Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.