Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma, jei paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių užsienio rinkėjų skaičius būtų didesnis nei 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Pagal įstatymą, Vyriausioji rinkimų komisija apygardų ribas nustato likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, atsižvelgdama į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.

Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Pasak R. Karbauskio, Pasaulio lietuvių bendruomenė daug kartų yra prašiusi Seimo sudaryti sąlygas steigti atskirą vienmandatę Seimo rinkimų apygardą užsienyje balsuojantiems Lietuvos piliečiams.

„Praeityje tokie prašymai būdavo ignoruojami, dažnai pasiremiant tuo, kad užsienyje gyvenantys mūsų piliečiai yra mažiau pilietiškai aktyvūs, vangiai dalyvauja rinkimuose. Ką tik įvykę dveji rinkimai įrodė, kad taip nėra“, – frakcijos išplatintame pranešime spaudai cituojamas R. Karbauskis.

Užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių aktyvumas ypač išaugo per gegužę vykusius prezidento rinkimus. Per pirmąjį  turą, kai buvo balsuojama ir dvigubos pilietybės referendume, užsienyje balsavo 52 tūkst. 812 rinkėjai, antrajame ture – 44 tūkst. 142 rinkėjai. Palyginimui, 2016 metais Seimo rinkimuose užsienyje balsavo 16 tūkst. 411 rinkėjų.

Šiuo metu užsienyje balsuojantys Lietuvos piliečiai yra įtraukiami į Naujamiesčio rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus ir atskiros vienmandatės Seimo rinkimų apygardos neturi.

Per 2016 metų Seimo rinkimus mažiausiosiose apygardose buvo per 32 tūkst. rinkėjų, didžiosiose – 38 tūkst. rinkėjų. Naujamiesčio apygardoje, kur balsavo ir užsienio lietuviai, sąrašuose buvo daugiau kaip 41 tūkst. rinkėjų.

Seime ir anksčiau, ir šiuo metu yra registruotų iniciatyvų dėl užsienio lietuvių apygardos įteisinimo, tačiau iki šiol tokie bandymai buvo nesėkmingi.