„Pagrindinis klausimas, kurį noriu išsiaiškinti, ir ko dar iki šiol nepavyko, kodėl KAM neperka pagalbos Ukrainai per NATO pirkimo agentūrą. Nors kitos šalys perka karinę produkciją iš Lietuvos per NATO agentūrą tūkstančiais, ir tai vyksta žaibiškai“, – feisbuke šeštadienį parašė Ateities komiteto pirmininkas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. 

„Po mano paklausimų, prie manęs buvo priėjęs krašto apsaugos ministras ir pasakė, kad aš buvau teisus, ir pirkimo procedūra toliau sėkmingai vilkinama ir ginčas persikelia į teismą“, – pridūrė R. Lopata. 

Taip parlamentaras reagavo į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareiškimą, kad iš KAM yra gavusi informacinio pobūdžio raštą apie jo pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. STT nurodo, kad gautą informaciją iš KAM dar vertina, ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas ir niekam nėra pareikštų įtarimų.

R. Lopata nurodė KAM pateikęs du paklausimus dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai – į pirmą paklausimą jo netenkino ministro atsakymas ir todėl parašė antrąjį, tačiau, anot jo, A. Anušauskas atsakymus padarė konfidencialiais, todėl negali jais pasidalinti.

Abu savo paklausimus R. Lopata feibuke paviešino.

R. Lopata savo paklausimuose ministrui priekaištavo, kad „Lietuva jau senokai nėra pateikusi Ukrainai jos nuolatos prašomos pagalbos antidronais“. Jis minėjo Lietuvos antidronų gamintoją, kurio pasiūlymai esą tinkamai nebuvo įvertinti.

„Puikiai suprantame, kad ne pačios teisinės procedūros yra svarbu, bet kaip yra suformuojami kriterijai ir reikalavimai gamintojams. Man kilo įtarimų, kad šiuo atveju nebuvo viskas skaidru, kad dalyvauti buvo leidžiama gamintojams, kurie neatitinka kai kurių labai elementarių kriterijų“, – rašė jis ministrui.

„Dabar girdime, kad į konkurso galutinį etapą pateko Vokietijos įmonė (bendrovė „Euroelektronika“), kurios antidronai yra identiški Kinijoje gaminamiems, tik su Vokietijos ženklu“, – A. Anušauskui rašė R. Lopata.

Pasak jo, ukrainiečių teigimu, šie bei kitos įmonės „Atea“ gaminių antidroninis veikimas yra gerokai mažesnis nei deklaruojamas ir stipriai atsilieka nuo Lietuvos gamintojo.

Kodėl KAM neperka pagalbos Ukrainai per NATO pirkimo agentūrą.

„Esu informuotas, abi šios ir kitos įmonės neturi sertifikato, patvirtinančio spinduliuotės dydį, kuris gali sukelti pavojų Ukrainos kariams. Tuo tarpu Lietuvos gaminys tokį sertifikatą turi. (...) Ar KAM turi nusistatymą prieš lietuvišką gamintoją?“ – klausė R. Lopata.

R. Lopata, be kita ko, A. Anušausko klausė, ar jam yra skambinęs „vienas Seimo narys, buvęs premjeras“.

„Kuris skambino kariuomenės vadui, ir teiravosi apie konkurso sąlygas. Ar jums žinoma, kokia įmone jis rūpinosi?“ – klausta A. Anušausko.

Šeštadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

Ministras teigė, kad visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė, tačiau jis atsisakė įvardinti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.