SADM duomenimis, 2017 m. savivaldybės sutaupė 143 mln. piniginei socialinei paramai skirtų lėšų. Pvz., Rokiškio rajono savivaldybė nepanaudojo 41,5 proc., Kretingos rajono savivaldybė - 73,3 proc. išmokoms skirtų pinigų.

Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos primininko Mykolo Majausko teigimu, daugelis savivaldybių vis dar nemato savo atsakomybės užtikrinti būtinas socialines paslaugas gyventojams. „Geriau išklos trinkelėmis dar vieną aikštę, nei pasirūpins, kad ja vaikščiotų laimingi ir sveiki žmonės“, - Eltai sakė parlamentaras.

Savivaldybių asociacijai vadovaujantis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas klausė, kam, jei ne žmonėms, tas asfaltas - marsiečiams?

„Dirbu 18 metų ir akivaizdžiai matau, kad per tą laiką labai keitėsi žmonių poreikiai. Prieš 10-15 metų 8 iš 10 žmonių teiraudavosi darbo, šiandien ateina dėl kelių, dulkančio vieškelio, kad atvažiavus prie daugiabučio neįmanoma prisiparkuoti, nes kiemas mažas, nesutvarkytas, šaligatvis nelygus ir mama su vežimėliu nepravažiuoja“, - vardijo meras.

Pasak R. Malinausko, tai žmonėms aktualiausios problemos ir pagal tai savivaldybės sprendžia, kiek lėšų skirti.

„Gink Dieve, nesakau, kad būtinai iš socialinėms reikmėms numatytų pinigų tai turėtume daryti. Yra biudžetas, kurį sudaro iš įvairių šaltinių gaunamos lėšos - savivaldybės jų nei spausdina, nei biznį daro. Ir mes pagal savo kompetencijas bei funkcijas sprendžiame“, - sakė savivaldybių asociacijos vadovas.

Vilniaus savivaldybės nuotr.

Nevyriausybinės organizacijos neigiamai vertina socialinėms išmokoms skirtų ir savivaldybių sutaupytų lėšų naudojimą kitoms reikmėms ir pasisako už tai, kad visi pinigai būtų investuojami į žmones, o ne savivaldybių skoloms dengti, pastatams renovuoti ar kitoms problemoms spręsti.

Prieš 10-15 metų 8 iš 10 žmonių teiraudavosi darbo, šiandien ateina dėl kelių, dulkančio vieškelio, kad atvažiavus prie daugiabučio neįmanoma prisiparkuoti, nes kiemas mažas.

Tam pritaria ir Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.

„Mokyklos nuolatos skundžiasi, kad neturi iš ko finansuoti patyčių prevencijos programų, kurios jau nuo praėjusių metų privalomos visoms ugdymo įstaigoms. Savižudybių prevencijos iniciatyvos savivaldybėse - dažniau graži išimtis, nei taisyklė. Socialinės rizikos šeimoms vis dar nėra prieinamas įrodymais grįstas gydymas nuo priklausomybių. Pozityvios tėvystės ugdymas ir psichologinė pagalba vaikams savivaldybėse - tikra retenybė. Būtent tokių paslaugų reikia, jei norime, kad smurto mažėtų, o sveikų, darbingų žmonių daugėtų“, - pabrėžė M. Majauskas.

Parlamentarui akivaizdu, kad didžiausias nedarbo, alkoholizmo, smurto ir savižudybių lygis - rajonuose, kur socialinės pagalbos gyvybiškai trūksta.

„Atsakomybę už tai turėtų prisiimti ne tik ministerijos, bet ir vietos valdžia. Savivaldybės gauna reikšmingą finansavimą socialinėms paslaugoms, bet vis dar renkasi investuoti ne į žmogų, bet į plytas“, - piktinosi Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.

Savivaldybių asociacijai vadovaujantis Druskininkų meras R. Malinauskas nepriešintų plytų ir žmonių.

„Jeigu žmogus su negalia dėl prastos gatvės dangos negali su vežimėliu išvažiuoti iš namų ir savivaldybė tai matydama išasfaltuoja šimtą metrų gatvės, sutvarko nuvažiavimus, tai, po šimts pypkių, kokios valstybės kokį šimtmetį švenčiam? Aukščiausi valdžios vyrai ir ponios tegu pagalvoja, kiek reiškia aplinka žmogui. Vien bukai biurokratiškai surašius skaičius į eilutes teisti savivaldybių ar specialistų, kurie rūpinasi žmonių gerove, negalima“, - sakė R. Malinauskas.

Pasak mero, gerinant aplinką didinamas ir teikiamų socialinių paslaugų prieinamumas.

„Galima sakyti, savivaldybės buvo švelniai apgautos leidžiant sutaupytas lėšas naudoti kitoms reikmėms pagal nustatytus aprašus, nes savivaldybės reikmės - ne tik socialinės. Savivaldybės reikmės yra viskas - ir gyventojų kiemas, ir kelias, apšvietimas, aplinkos sutvarkymas, įvairios programos neįgaliesiems. Kai tų lėšų nebebuvo leista naudoti nurodytoms reikmėms, savivaldybėms teko galvoti, kaip tas problemas išspręsti“, - sakė R. Malinauskas.

Druskininkų meras linkęs pasidžiaugti tuo, kas padaryta, o ne „ieškoti priekabių, kad ten ar ten koks euras panaudotas“.

Iki 2018 m. nepanaudotas lėšas savivaldybės galėjo naudoti įvairioms reikmėms, bet pirmiausia - kitai socialinei paramai teikti.

SADM duomenimis, daugiausia - net 73,3 proc. - socialinei piniginei paramai skirtų lėšų pernai nepanaudojo Kretingos rajono savivaldybė.

Kaip Eltai sakė Kretingos rajono savivaldybės sveikatos ir socialinių reikalų skyriaus vedėja Danutė Blagnienė, nė vienas euras iš skirtų socialinėms išmokoms šioje savivaldybėje nebuvo panaudotas kitoms, nei socialinėms reikmėms.

„Nė vieno kilometro asfalto už juos nepaklojome. Rajono tarybos sprendimu, pinigai naudojami bendruomenės socialiniams poreikiams tenkinti“, - pabrėžė D. Blagnienė.

Vasarį šiame rajone darbą pradėjo Kretingos socialinių paslaugų centro ir viešosios įstaigos Šv. Antano dienos centras įsteigti bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose psichologai ves pozityvios tėvystės mokymus, teiks psichosocialinę pagalbą šeimoms, mediacijos paslaugą poroms, kurios skiriasi.

Kol tėvai dalyvaus Šv. Antano dienos centro organizuojamose veiklose, bus užtikrinama jų vaikų iki 7 metų amžiaus priežiūra.

Nemokamos kompleksinės paslaugos šeimoms bus teikiamos iki 2020 metų pabaigos. Tam Kretingos rajono savivaldybei skirta 299,9 tūkst. eurų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų.

SADM žiniomis, dalis savivaldybių elgėsi kitaip, nei kretingiškiai. Sutaupyti socialinių išmokų pinigai buvo naudoti savivaldybių įsiskolinimams dengti, miestų, rajonų infrastruktūrų plėtrai ir kt. Dalis lėšų liko išvis neperskirstyta. Kokia dalis - aiškinamasi.

SADM duomenimis, iš 2016 m. savivaldybių nepanaudotų 140,8 mln. eurų piniginei socialinei paramai skirtų lėšų, 77,9 proc. buvo skirta kitai socialinei paramai finansuoti.

2015 m. savivaldybės nepanaudojo125,7 mln. Eur piniginei socialinei paramai skirtų lėšų, iš kurių 64,4 proc. skyrė kitai socialinei paramai finansuoti.

Nuo 2018 m. piniginei paramai nepanaudotas lėšas bus galima naudoti tik konkrečioms socialinės apsaugos sritims finansuoti. Pasak SADM, tai socialinės paslaugos, savivaldybės sprendimu skiriama socialinė parama, neįgaliųjų socialinė integracija, socialinio būsto fondo plėtra, valstybinių ir nevyriausybinių dienos centrų teikiamų paslaugų finansavimas ir pan.

ELTA primena, kad pagal 2012 metais pradėtą piniginės socialinės paramos reformą nuo 2015 metų visose savivaldybėse taikomas vienodas piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams modelis - socialinių pašalpų ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų mokėjimą administruoja savivaldybės.

Lėšų susitaupo todėl, kad pastaraisiais metais mažėjo socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų skaičiai.