Per apkaltą iš prezidento posto pašalinto "tvarkiečio" europarlamentaro Rolando Pakso advokatas Gytis Kaminskas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pasiūlė kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismą dėl preliminaraus sprendimo arba į Lietuvos Konstitucinį Teismą (KT).

"Ar gali būti Lietuva visateisė ES narė, kai neginčijamu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu konstatuota, jog čia nevyksta laisvi rinkimai, jog čia pažeistos žmogaus teisės?" - ketvirtadienį per teismo posėdį retoriškai klausė advokatas.

Jo tvirtinimu, Konstitucinis Teismas turėtų reinterpretuoti savo ankstesnę doktriną dėl per apkaltą pašalintų asmenų galimybės eiti tam tikras pareigas. Pagrindas iš naujo kreiptis į Konstitucinį Teismą arba ES Teisingumo teismą esą atsirado po 2014 metų sausio 24 dienos KT nutarimo, pripažinusio ES teisės viršenybę.

"2004 metų liepą Lietuva tapo ES nare, Rolandas Paksas buvo pašalintas prieš Lietuvai tampant ES nare ir prisiimant visus įsipareigojimus, keitėsi teisinė bazė, įdiegėme tiek ES teisės principus, tiek teisės normas. 2014 metais KT pasakė net apie jų viršenybę. Net Konstitucijos atžvilgiu. Konstitucijos, kuri priimta referendumu. Todėl atsirado būdas reinterpretuoti, pertvarkyti, naujai pakeisti Konstitucinio Teismo doktriną. Konstitucinio Teismo doktrina būtent ir neleidžia Rolandui Paksui kandidatuoti bei įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą", - kalbėjo teisininkas.

Anot jo, "negali būti teisinėje valstybėje, kurioje vykdomas teisingumas ir skelbiami sprendimai Lietuvos Respublikos vardu, tokia situacija, kai sprendimas paskelbiamas Lietuvos Respublikos vardu nevykdant EŽTT sprendimo". G.Kaminskas teigė, kad tokiu atveju Lietuva privalėtų pradėti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos denonsavimo procedūrą.

"LVAT privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas atsakyti į teismo užduotus klausimus", - sakė G.Kaminskas.

Jis pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimu konstatuota, jog Lietuvoje taikoma konstitucinė doktrina dėl draudimo per apkaltą pašalintiems asmenims visą gyvenimą eiti pareigas, susijusias su konstitucine priesaika, yra neproporcinga.

"Šiuo atveju turime paradoksalią situaciją, kai konstatuota, kad konstitucinė doktrina - neproporcinga, teisinės valstybės principas yra pažeistas, bet treji metai EŽTT sprendimas neįgyvendintas", - teigė jis.

Anot jo, nors Konstitucinis Teismas yra pasakęs, jog būtina keisti Konstituciją, niekas negali priversti Seimo tai padaryti, jeigu nėra politinės valios.

"Situacija gali būti tokia, kad ir po dešimties metų spręsdami analogišką situaciją, konstatuosime, kad jau praėjo trylika metų nuo EŽTT sprendimo", - teigė advokatas.

R.Pakso bylą dėl kandidatavimo į prezidentus nagrinėja išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti iš penkių teisėjų. Jai vadovauja teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas prašo teismo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos kovo 1-osios sprendimą, kuriuo atsisakyta jį registruoti pretendentu būti kandidatu prezidento rinkimuose ir išduoti jam parašų rinkimo lapus. R.Paksas taip pat prašo komisiją įpareigoti išduoti jam tuos lapus ir įvykdyti minėtą EŽTT sprendimą.

Po posėdžio jis žurnalistams sakė, kad teismas turėtų patenkinti jo prašymą, "jeigu šioje istorijoje nebus politinio kvapo".

R.Paksas pareiškė esąs įsitikinęs, kad keisti Konstitucijos nereikia, užtektų naujo KT doktrinos interpretavimo.

"Užtenka ginti padarytą klaidą, praėjo dešimt metų, reikėtų pakeisti tą Konstitucinio Teismo sprendimą ir nevarginti Seimo narių su Konstitucijos keitimu (...) Kai politikai priima sprendimus dėl kitų politikų, kurie yra konkurentai prezidento rinkimuose, mes ir turime ant galvos pastatytą situaciją, jokiu būdu ne teisės ir ne teisingumo situaciją", - sakė R.Paksas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos vicepirmininkė Laura Matjošaitytė teisme teigė, kad komisija neaiškina įstatymų, o juos vykdo. Dabar galiojantys įstatymai, anot jos, neleidžia per apkaltą pašalintam asmeniui kandidatuoti į prezidentus.

"Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra tiesiogiai įgyvendinamas, Konstitucinis Teismas 2012 metais buvo pasakęs, kad reikia atlikti Konstitucijos pataisas, jos iki šios dienos nėra priimtos. Tad vadovaujamės įstatymais, kurie galioja šiandien", - sakė ji.

Prezidento rinkimų įstatyme numatyta, kad prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų. R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas per apkaltą 2004 metais.

Norint panaikinti draudimą kandidatuoti po apkaltos, reikia keisti Konstituciją. Seime buvo pradėta procedūra dėl atitinkamos Konstitucijos pataisos priėmimo, tačiau ji nebaigta.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.