Nors aistros dėl Rolando Pakso galimybės kandidatuoti į prezidentus verda jau seniai, Seimo frakcijos galutinės nuomonės šiuo klausimu dar neturi. Tačiau, atsiribojant nuo konkretaus R.Pakso atvejo, Konstitucijos pataisai linkstama pritarti.

R.Pakso šansai – teoriniai

Ateinantį antradienį Seimas pradės pirmąjį svarstymą dėl Konstitucijos 74 straipsnio papildymo, kuriuo numatoma, kad apkaltos proceso tvarka mandato netekęs asmuo į priesaikos reikalaujančias pareigas gali grįžti, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai. Konstitucinis įstatymas dar taip pat nepriimtas, tačiau Seimo Konstitucijos komisijos siūlymu terminas, po kurio toks žmogus galėtų kandidatuoti į minėtą poziciją, turėtų būti aštuoneri metai.

Kelias iki pakeitimų įsigaliojimo netrumpas. Norint patvirtinti Konstitucijos pataisą reikia, kad už ją du kartus balsuotų mažiausiai po 94 Seimo narius, o tarp balsavimų turi būti ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Naujam konstitucinio įstatymo projektui priimti reikia ne mažiau kaip 71 Seimo nario balso, o norint keisti ar pildyti esamą konstitucinį įstatymą reikia, kad už projektą balsuotų ne mažiau kaip 85 parlamentarai.

Kad ilgai užsitęsę svarstymai nežada greitos atomazgos, linkusi manyti ir Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė. Jos teigimu, galimybė, kad kitąmet R.Paksas galės mesti pirštinę kitiems kandidatams į šalies vadovo postą, – tik teorinė.

"Viskas priklauso nuo to, koks bus kvorumas ir kaip bus diskutuojama. Jeigu sutarimas bus prieitas ir bus pripažįstama, kad tikrai turėtų būti tokia pozicija, teorinė galimybė yra. Tik, aišku, yra viena problema, kuri situaciją gal šiek tiek apsunkins, – tai konstitucinis įstatymas, kuris, jeigu bus nubalsuota, turėtų būti pakankamai detalus ir apimti daug pozicijų. O kuo įstatymo projektas ilgesnis arba sudėtingesnis, tuo daugiau būna diskusijų ir tuo ilgiau vyksta svarstymas", – paaiškino parlamentarė.

R.Šalaševičiūtė sako mananti, kad Socialdemokratų frakcija pritars Konstitucijos pataisai. Tačiau paties Tvarkos ir teisingumo partijos lyderio R.Pakso šansus grįžti į prezidento postą Seimo narė vertina skeptiškai.

"Jeigu atvirai, kiekvienas mes galim kandidatuoti, tai neuždrausta. Tačiau ar surinktų jisai (R.Paksas – red. past.) reikiamą balsų skaičių ir galėtų tapti prezidentu, na, aš abejoju. Tai yra mano asmeninė nuomonė", – teigė R.Šalaševičiūtė.

Reikia atsižvelgti į EŽTT

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl pašalintų per apkaltą asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui. Apie prezidento rinkimus EŽTT neužsiminė.

Tai, kad vienokį ar kitokį sprendimą reikės priimti, akcentavo ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
"Vis tiek yra EŽTT sprendimas, reikia reaguoti, mes nepasisakom už teisę į nihilizmą. Gal šiek tiek atsiribodamas nuo minimo žmogaus asmeninio dalyvavimo sutinku – yra tas teismo išaiškinimas, turi būti konkretus terminas", – sakė konservatorius.

J.Razmos nuomone, jo frakcijos kolegos greičiausiai pasisakys už pataisą, nes taip balsuota ir per panašų ankstesnį svarstymą.

"Konstitucijos pataisymas nukeliant jo dalį į įstatymą mus kaip ir grąžina į kelią, kuriame jau buvome. Nes jau buvome pritarę, kad įstatyme būtų konkretus terminas, kiek neleidžiama kandidatuoti priesaiką sulaužiusiam asmeniui. Tuomet gal ne šimtu procentų, bet didesnė dalis mūsų balsavo, kad reikia išspręsti tą klausimą", – kalbėjo J.Razma.

Skubos nerodo

Su kolegomis dar nesvarstę, ar pritarti Konstitucijos pataisai, tikino ir kitų koalicijos bei opozicijos frakcijų atstovai. Tačiau visi pripažįsta, kad išspręsti šį rebusu tapusį klausimą būtina.
Apie susijungimą su Tvarkos ir teisingumo partija svarsčiusios Darbo partijos (leiboristų) narys Kęstutis Daukšys sakė manantis, kad R.Paksui reikėtų leisti kandidatuoti į 2004 m. prarastą postą.

"Nesvarstėm šito klausimo frakcijoj ar partijoj, bet aš asmeniškai už tai, kad galėtų kandidatuoti. Iš vienos pusės, tai nurodė EŽTT, iš kitos pusės – žinant kontekstą, už ką visa tai buvo, manau, kad tikrai reikėtų leisti kandidatuoti", – tvirtino K.Daukšys.

"Nemanau, kad mūsų frakcija būtų prieš", – taip į klausimą atsakė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, frakcija greičiausiai laikysis pozicijos, jog nušalinimas nuo pareigų neturėtų galioti visą gyvenimą.

Frakcijos "Drąsos kelias" seniūno pavaduotoja Aurelija Stancikienė sakė, kad jos frakcija dėl savo pozicijos tarsis antradienį prieš plenarinį posėdį.

Opozicinis Liberalų sąjūdis galutinio sprendimo dar taip pat nepriėmęs. Jo atstovo Remigijaus Šimašiaus teigimu, frakcija šį klausimą svarstys vėliau, tačiau "sprendimas turės atsirasti".
"Bet kokiu atveju tai tik pateikimas, tad pažiūrėsim, ar verta pradėti svarstyti, ar ne. Bet neišvengiamai pagal EŽTT ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą vis tiek reikia svarstyti vieną ar kitą variantą", – kalbėjo R.Šimašius.