Nors eurokomisaras Vytenis Andriukaitis tvirtina, kad jokių dvišalių susitarimų su ES valstybėmis dėl maisto produktų eksporto į Rusiją atnaujinimo būti negali, juo abejojantys tvirtina, kad būtent dėl to tariasi arba susitarė jau keletas ES valstybių, o nieko padaryti čia negali pats V. Andriukaitis.

Rusijos fitosanitarijos tarnyba paskelbė, kad su Prancūzija susitarta dėl mėsos importo atnaujinimo, bet V. Andriukaitis tikina, kad toks susitarimas būtų atšauktas.

„Rusija skelbia tokią žinią ir mūsų tarnybos iš karto reagavo. Prancūzijos žemės ūkio ministerijos raštas yra nagrinėjamas. Jeigu būtų taip, kad galima būtų įtarti, kad ten yra dvišaliai susitarimai, tai mes priimtume sprendimą, kad šitas raštas turi būti atšauktas“, – LRT Televizijos laidai „Teisė žinoti“ sakė V. Andriukaitis.

Jis kartoja, kad derybos ir susitarimas su Rusija būtų priimtinas tik jei eksporto galimybėmis naudotųsi visos 28 ES šalys.

Politikos apžvalgininkas ir portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka teigia, kad šis V. Andriukaičio „lozungas“ dėl bet kokių dvišalių susitarimų atšaukimo jau girdėtas ir bevertis, nes sausio 27 d., jau po tokio V. Andriukaičio pasisakymo, Vokietijos mėsos verslo asociacija pranešė apie šalies žemės ūkio ministerijos ketinimą pasirašyti dvišalius susitarimus su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ – lygiai taip, kaip tai anksčiau esą padarė danai, olandai, prancūzai ir italai.

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius teigė, kad derinimas dėl leidimo eksportuoti į Rusiją atnaujinimo vyksta ne politiniame, o techniniame lygmenyje, kuris politikams yra nepasiekiamas.

„Ponas [„Rosselchoznadzor“ varovas Sergejus] Dankvertas ir [ES Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovas Ladislavas] Miko yra kaip valstybės tarnautojai ir taip, kaip jie nuspręs, iš esmės taip ir bus. Nematau čia galimybės politikams įsiterpti. Man būtų labai keista, jei veterinarijos reikalavimus arba tam tikrus inspekcijos protokolus dar tvirtintų politikai. Nustokime kalbėti nesąmones – taip tikrai nebus. O tai, kad Rusijai pasiūlius (...), o EK direktoratui sutikus, tokia schema klostosi – tai akivaizdu. Technikai nusprendė, technikai patvirtins ir prekyba prasidės – tiek žinių“, – sakė P. Auštrevičius.

Sausio viduryje Berlyne susitikę L. Miko ir S. Dankvertas tarėsi dėl maisto produktų embargo atšaukimo. L. Miko pasirašytame laiške S. Dankvertui apibendrinamas susitikimas ir teigiama, kad ES išduotų veterinarijos sertifikatus, o Rusija, atlikusi patikras, spręstų, kurios valstybės narės juos atitinka.

Apie dvišales techninio lygmens derybas kalba ir Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

„Mes jaučiame, kad jei prasideda dvišalės derybos, (...) kad tos kelios didžiosios valstybės – jų santykis yra šiek tiek kitoks. Ne vadovų, ne žemės ūkio ministrų, bet veterinarijos specialistų“, – sakė V. Baltraitienė.

Tuo metu R. Valatka teigia, kad ši situacija būtų susiklosčiusi galbūt nepriklausomai nuo to, koks komisaras būtų ėjęs pareigas, tačiau įvykiai esą atskleidė V. Andriukaičio administracinės patirties trūkumą.

„Mes turime komisarą, kuris yra labai patyręs politikas – iš pirmo penketuko ar dešimtuko. Bet kaip administratorius jis turėjo porą metų ministro poste patirties. (...) Kodėl tokios šalys kaip Latvija, Estija siuntė į šituos postus premjerus? – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo R. Valatka. – Buvo partijos sprendimas pasiųsti Andriukaitį ir rezultatas yra toks: Andriukaitį apžaidė jo paties štabas. Apžaidė gudriai rafinuotai, būtų apžaidę galbūt kiekvieną, kuris toje vietoje yra. Bet kam užsispyrus būti klaidoje? Jei Andriukaitis būtų pirmas paskelbęs tą laišką, jam būtų galima ordiną už tai duoti, o dabar jis prastoje situacijoje nori atrodyti ir didelis viršininkas, ir viską kontroliuojantis, o tuo jis tik pridengia tuos, kurie žaidė už mūsų nugarų“.