Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas įžvelgia riziką, kad dėl itin trumpos posėdžių darbotvarkės į neeilinę sesiją gali nesusirinkti reikiamas parlamentarų skaičius. Pasak jo, tai galėtų pakenkti Seimo reputacijai.

„Trys dienos po kelias valandėles, tai gali sugalvoti nevažiuoti ir tikrai man yra dėl to neramu. Jei taip nutiktų, bus nelabai gražiai apie Seimą rašoma. Tą reputacinį pavojų aš ir matau“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Liberalas abejoja ir dėl pačios neeilinės sesijos darbotvarkės. Jo nuomone, Seimo valdyba ją patvirtino skubotai ir nepaprašiusi frakcijų pateikti savo pastabų ir papildymų.

Visgi, politikas patikino, kad liberalų frakcija palaikys R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimą.

„Teisėsauga nori atlikti procesinius veiksmus ir mes, liberalai, visada sakome, kad Seimo narys turi būti apklausiamas ir mandatas negali būti figos lapeliu ar priedanga“, – sakė E. Gentvilas.

„Laisviečio“ Vytauto Mitalo teigimu, antisemitizmu kaltinamo politiko neliečiamybės panaikinimą palaikyti žada ir Laisvės frakcija.

Tuo metu Mišrios grupės seniūnė, vertindama neeilinės sesijos posėdžių darbotvarkė, svarsto, ar joje pateikti klausimai nėra tik pretekstas R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimą išspręsti dar iki pavasario.

„Dar nesu mačiusi tokios trumpos darbotvarkės. Pretekstas buvo rinktis dėl ūkininkų, tačiau, kai pasižiūri į darbotvarkę, tai tie ūkininkų reikalavimai sudaro gal tik trečdalį ar ketvirtadalį darbotvarkės. Ta proporcija darbotvarkių atrodo labai keistai“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad frakcija svarsto boikotuoti balsavimą.

Tačiau parlamentarė sutinka su E. Gentvilo mintimi – tokia trumpa darbotvarkė gali nemotyvuoti dalies parlamentarų grįžti į posėdžių salę. Pasak jos, politikai būtų siūlę darbotvarkę papildančių klausimų, jei valdančioji dauguma būtų pranešusi apie tokią galimybę.

Panašios pozicijos R. Žemaitaičio klausimu laikosi ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Jos žiniomis, kol kas frakcija svarsto nedalyvauti balsavime dėl antisemitizmu kaltinamo parlamentaro neliečiamybės panaikinimo.

Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebisi pasisakymais, esą dėl trumpos darbotvarkės dalis parlamentarų gali tiesiog neatvykti į posėdžius. Anot jos, bus svarstomi svarbūs klausimai, tad Seimo nariai turi „rasti jėgų“ ir dalyvauti neeilinėje sesijoje.

Manau, kad ši tema svarbi ir parlamentarai ras jėgų, kaip nuspręsti šiuos klausimus.

„Keista girdėti tokius svarstymus, nes akcizų pakeitimai yra pakankamai svarbi tema. Manau, kad ši tema svarbi ir parlamentarai ras jėgų, kaip nuspręsti šiuos klausimus“, – sakė ji.

Pasak jos, sprendžiant klausimą dėl R. Žemaitaičio, svarbu atsižvelgti į prokuratūros prašymą, tačiau tai lieka kiekvieno parlamentaro garbės reikalu.

„Seimas nėra teismas. Jeigu teisėsaugos institucija nori pradėti tyrimą, Seimo užduotis yra panaikinti (neliečiamybę – ELTA) ir kad ir tas pats parlamentaras turėtų galimybę išsakyti savo argumentus. Nematau, kodėl Seimo narys turėtų slėptis už neliečiamybės“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tokios pozicijos laikosi ir socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

„Jeigu kalbame apie tai, ar sudaryti galimybes teisėsaugos institucijoms atlikti tyrimą, tai be jokios abejonės mes visada sakėme, kad reikia sudaryti“, – teigė ji, pridurdama, kad Seimo nariai galėjo teikti siūlymus darbotvarkės pildymui.

Savo ruožtu „darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis sako, kad partija skeptiškai žiūri į R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimą. Jo nuomone, šio klausimo sprendimas rinkimų kontekste indikuoja apie prokuratūros politikavimą. Nors jis teigė nematantis poreikio šaukti neeilinės sesijos, politikas tikisi, jog į plenarinių posėdžių salę susirinks pakankamai parlamentarų.

„Keistai atrodo ir prokurorės elgesys. Pripažįstame, kad Žemaitaičio pasisakymai balansuoja ant raudonų linijų, bet prasidėjus rinkiminei kampanijai tokių procesų inicijavimas mums atsiduoda politikavimu“, – Eltai komentavo A. Mazuronis.

Visgi, su Darbo partijos nuomone nesutinka Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Buvusio premjero nuomone, Seimas turi sudaryti galimybes vykdyti teisinius procesus. Bet, pabrėžia jis, R. Žemaitaičio klausimą reikėjo spręsti pavasario sesijos metu.

Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

ELTA primena, kad sausio viduryje generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro R. Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Generalinės prokurorės prašymas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį pateiktas įvertinus 2023 m. gegužės 8 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų visumą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.

R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalinosi antisemitiniais pareiškimais. Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Dar praėjusių metų lapkritį parlamentarams nutarus, kad yra pagrindas politiko apkaltai, Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta duota priesaika. Jei KT konstatuotų, kad priesaika buvo sulaužyta, Seimo nario mandatas gali būti panaikintas 85 Seimo nariams balsavus už.