Jos teigimu, šis nėštumo nutraukimo būdas išsivysčiusiose šalyse jau yra naudojamas daugiau nei 30 metų. Ji prašo ,,užlopyti'' medikamentinio nėštumo nutraukimo spragą, kadangi šis metodas, jos teigimu, yra pažangesnis, nei chirurginis abortas.

„Šiandien grupės vardu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu kuo skubiau „užlopyti“ sveikatos apsaugos spragą“, – teigia Seimo Laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės vicepirmininkė M. Danielė.

Seimo narė tvirtina, kad šia medikamentine priemone pažangiose šalyse galima naudotis jau seniai, ji yra įtraukta į PSO būtinųjų vaistų sąrašą, todėl Laisvės frakcijos narė ragina ir Lietuvą pasinaudoti mokslo pažanga.

Šiandien grupės vardu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu kuo skubiau „užlopyti“ sveikatos apsaugos spragą.

„Medikamentinis nėštumo nutraukimas išsivysčiusiose pasaulio valstybėse yra naudojamas daugiau nei 30 metų. Neįtikėtina, kad 1988 m., tais metais, kai aš gimiau, jį pradėjo taikyti Vakarų valstybės, o Lietuvoje praėjo 32 metai, pasikeitė visa politikų karta, o valstybė nesugebėjo šio vaisto įregistruoti ir sureguliuoti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Danielė.

Tuo tarpu Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė tvirtina, jog šis nėštumo nutraukimo metodas yra saugus, o kaip vieną iš metodo privalumų įvardina moters galimybę nėštumą nutraukti privatesniu ir psichologiškai lengvesniu būdu.

„Tai yra ganėtinai privatus metodas, kadangi moteris pati dalyvauja šio metodo eigoje ir pati gali nuspręsti, kada jai yra tinkamiausias laikas nutraukti nėštumą. Tai nėra chirurginis metodas. Nereikia instrumentų, nereikia operacinės“,– teigia E. Kuliešytė.

Galimybė nutraukti abortą nesusiduriant su svetimais asmenimis privalumu laiko ir „Vilniaus m. moterų namų“ direktorė Lilija Henrika Vasiliauskė. Ji tvirtino, jog nėštumo nutraukimo galimybė yra moters teisė, o medikamentinis metodas leistų išvengti susidūrimo su psichologiškai traumuojančias patirtis galinčiais sukelti asmenimis.

„Gana aštriai kalbama apie tai, kad nereikės susidurti su neišprususiais, traumuojančiais, indoktrinuotais, Katalikų bažnyčios propagandą įgarsinančiais medikais“, – spaudos konferencijoje teigė L. H. Vasiliauskė.

Ji tvirtina, kad nėštumo nutraukimo metu išgyvenamas psichologines problemas dar labiau aštrina ir nekompetentingos ir informuoto pasirinkimo neatliekančios moterų pagalbos institucijos. Jos nuomone krizinio nėštumo centras apsunkina moterų pasirinkimą.

„Krizinio nėštumo centras daro moters pasirinkimą dar labiau apsunkintą, moralizuodamas, siekdamas sukurti nereikalingą emocinį ryšį su šešių savaičių gemalu, pristatydamas, kaip vaikelį“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo „Vilniaus m. moterų namų“ direktorė.