Tačiau, panašu, kad iki šio termino numatytų planų įgyvendinti nepavyks. Darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas sako, kad planai nusikėlė, kadangi vis dar laukiama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) konkrečiai suformuotų pasiūlymų. Taip pat neskubėti grupės narius skatina ir šiuo metu parlamente svarstomas tiesioginių merų rinkimų klausimas bei Europos Parlamento (EP) lygiu vykstančios diskusijos dėl rinkimų tvarkos į šią instituciją pokyčių.

„Negalėčiau pasakyti, kad kažkas stringa ar kažkaip vėluojame. Produktą padarysime“, – Eltai sakė darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas.

Pasak politiko, darbo grupė tikisi iki rugpjūčio sulaukti konkrečių VRK rekomendacijų, kurias būtų galima įtraukti į rengiamą Rinkimų kodeksą.

„Yra techninė pertrauka, kadangi reikia VRK nuomonės, ten buvo daug pasiūlymų, tai mes paprašėme viską labai konkrečiai viską suformuluoti. Gavę VRK pasiūlymus, ten tiesiog yra daug procedūrinių dalykų, juos apsvarstysime ir rugpjūčio antrojoje pusėje aktyviau padirbėję teiksime pasiūlymus“,- kalbėjo darbo grupės vadovas.

Yra techninė pertrauka, kadangi reikia VRK nuomonės, ten buvo daug pasiūlymų, tai mes paprašėme viską labai konkrečiai viską suformuluoti.

Pasak jo, kitas svarbus niuansas yra tai, kad Seime šiuo metu taip pat svarstomas tiesioginių merų rinkimų įteisinimo klausimas, kuris nėra Rinkimų peržiūros grupės atsakomybės dalis. Kadangi kyla diskusijų dėl tiesiogiai renkamo mero atsakomybių, A. Vyšniausko vadovaujamai grupei rengti tam tikras savivaldos rinkimų pataisas dabar esą nebūtų prasminga.

„Į „eterį“ grįšime rugpjūčio antroje pusėje, kadangi šitas merų klausimas, matyt, dėl procedūrinių dalykų šiek tiek išsitęs į rudenį. Dabar turėsime tik pirmąjį pateikimą, tada rugsėjo mėnesį svarstymą ir tada dar ilga priėmimo procedūra. Pradėjome skaičiuoti, kad, matyt, be gruodžio mėnesio merų konstitucinės pataisos neišspręsime, tai atitinkamai ir tas rinkimų įstatymas truputėlį nusikels“,- patikslino konservatorius.

Dar viena priežastis, dėl kurios darbo grupė nusprendė padaryti pertrauką – EP lygiu vykstančios diskusijos dėl rinkimų į šią instituciją tvarkos pokyčių.

„Atsirado dar viena aktualija: Europos Parlamente yra svarstomi EP rinkimų įstatymo pakeitimai, ten irgi reikia įsigilinti“, – pridūrė darbo grupės vadovas, kartu patikslindamas, kokie pokyčiai šiuo metu svarstomi dėl rinkimų į šią Europos Sąjungos instituciją.

„Europos Parlamentas, kaip suprantu, galbūt ketintų siūlyti naują EP rinkimų modelį. Nuolatinė diskusija yra apie bendraeuropinius rinkimų sąrašus bei atitinkamus pakeitimus dėl balsavimo procedūros. Pasigirdo kalbų apie Europos mastu vykdomą elektroninį balsavimą. Kartu turėtų atsirasti europinė „VRK“, rinkimų agentūra. Viskas vyksta diskusijų lygmeniu“, – aiškino A. Vyšniauskas.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Visgi dar prieš pradedant grupės darbą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė apie pasitraukimą, tuomet tvirtindami, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gegužės pradžioje pranešė siūlanti nekeisti esamų Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“ ir kitą dieną informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę.

Tačiau, nepaisant viešo paskelbimo apie sugrįžimą, po savaitės vykusiame posėdyje nė viena LVŽS atstovė nepasirodė. Kaip tuomet Eltai aiškino frakcijos narė Rima Baškienė, frakcija nebuvo Seimo valdybai pateikusi jokio oficialaus rašto, kuriuo informuotų apie sugrįžimą, todėl ji tuomet vykusiame posėdyje net negalėjo dalyvauti.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija), Rūta Miliūtė (LVŽS frakcija).

Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.