Pereiti į pagrindinį turinį

Rinkimų siekiai ir realybė

2016-04-06 02:00

Likus vos daugiau nei pusmečiui iki Seimo rinkimų, Klaipėdoje jau aiškūs vienmandačių apygardų kandidatai. Šįkart tarp politikos senbuvių atsirado ir naujokų, nepabūgusių mesti iššūkio ne vieną dešimtmetį įvairiuose rinkimuose dalyvaujantiems politikams. Tačiau tiek vienų, tiek kitų galimybės gali ir nepateisinti lūkesčių.

Dėlionę lėmė permainos

Prieš praėjusias Kalėdas Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino naujas rinkimų apygardų ribas. To esą prireikė, nes demografinė situacija Lietuvoje jau senokai neatitiko teisingo demokratiško atstovavimo.

Po pertvarkos Klaipėdoje liko Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardos, tik iš pastarosios pašalinta Palanga ir prijungta prie Kretingos apygardos. Dėl per didelio rinkėjų skaičiaus suskaldyta ir šiek tiek integralesnė tapo Klaipėdos rajono savivaldybė.

Kitaip tariant, prie Klaipėdos miesto prijungti jos priemiesčiai – Karklė, Kalotė, Slengiai. Suprantama, rinkimų apygardų ribų perbraižymas turės įtakos ir kandidatų mozaikai.

Vienas svarbesnių aspektų tai, kad, praėjus ketveriems metams nuo pastarųjų Seimo rinkimų, yra ženklus rinkėjų sumažėjimas.

Pvz., 2012-aisiais Klaipėdoje balso teisę turėjo 153 tūkst. klaipėdiečių, o pernai per savivaldos rinkimus paaiškėjo, kad iš uostamiesčio kažkur pradingo 18 367 rinkėjai. Šį rudenį jų veikiausiai bus dar mažiau.

Laukia rimtos grumtynės

Pajūrio vienmandatėje apygardoje, kurioje per praeitus Seimo rinkimus (2012 m.) dėl parlamentaro vietos grūmėsi 14 politikų, artėjančiuose rinkimuose kol kas garsiai apie savo ketinimus pareiškė tik penki kandidatai.

Tai – Klaipėdos tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS/LKD) atstovas Arūnas Barbšys, švietimo ir mokslo viceministrė, Darbo partijos narė (DP) Genoveita Krasauskienė, buvęs Klaipėdos meras, socialdemokratas (LSDP) Benediktas Petrauskas, gydytojas bei tarybos narys, partijos "Tvarka ir teisingumas" (TT) atstovas Artūras Razbadauskas bei politikos naujokas, Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Vaičekauskas.

Danės apygardoje per 2012 m. Seimo rinkimus 13 politikų siekė parlamentaro mandato.

Kol kas apie savo tikslus naujuose rinkimuose pareiškė irgi tik 5 uostamiesčio politikai. Šiemet čia varžysis advokatė Indrė Butvilė (TT), Klaipėdos tarybos nariai – Rimantas Didžiokas (TS/LKD), Simonas Gentvilas (Liberalų sąjūdis) bei gydytojas Jonas Sąlyga (LSDP) ir dabartinio Seimo narys, nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis.

Baltijos apygardoje per praėjusius rinkimus į vieną parlamentaro vietą pretendavo taip pat 13 kandidatų.

Dienraštis kol kas turi duomenų tik apie 5 politikų ketinimus būsimuose rinkimuose. Žinoma, kad čia balotiruosis Seimo nariai Agnė Bilotaitė (TS/LKD) ir Raimundas Paliukas (DP), švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina (TT), Klaipėdos tarybos narė Lilija Petraitienė (LSDP) ir uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas (Liberalų sąjūdis).

Marių apygardoje parlamentaro mandato per praeitus rinkimus siekė 14 politikų, likus pusmečiui iki naujų rinkimų, aiškūs irgi tik 5 kandidatų siekiai.

Čia varžysis net 3 dabartiniai Seimo nariai – Eligijus Masiulis (Liberalų sąjūdis), Irina Rozova (Rusų aljansas) ir Irena Šiaulienė (LSDP), taip pat ūkio viceministras Gediminas Onaitis (TT) ir dar vienas klaipėdietis konservatorius (TS/LKD) – Andrius Petraitis.

2012 metų patirtis

Per 2012 m. rinkimus į Seimą Danės apygarda pagal rinkėjų skaičių buvo viena didžiausių mieste. Ir tai viena apygardų, kurioje paprastai rinkėjai itin aktyvūs. 2012-aisiais čia parlamentaro narius rinko beveik pusė (49,79 proc.) balso teisę turinčių klaipėdiečių.

Šioje vienmandatėje apygardoje antrame rinkimų ture praeitą kartą didele persvara laimėjo N.Puteikis, už kurį balsavo 7 225, o už jo oponentą Rimantą Taraškevičių – 6 003 klaipėdiečiai. 2012 m. šitoje apygardoje Seimo nario mandato taip pat siekė Audrius Vaišvila, Benas Šimkus, Aloyzas Každailevičius, Algimantas Kirkutis, Vytautas Valevičius, kiti mažiau žinomi politikai.

Marių apygarda, lyginant rinkėjų ir apylinkių skaičių, yra kur kas mažesnė nei Danės. Tendencijos rodo, kad joje rinkėjų aktyvumas 2012 m. beveik per pusę mažesnis (28,05 proc.) nei Danės apygardoje.

Šioje apygardoje rinkėjai savo simpatijas praeitą kartą atidavė E.Masiuliui, kuris surinko 5 490, o jo oponentė Birutė Boreikina – 4 414 balsų. Konkurencijos neatlaikė Aleksandras Michailovas, L.Petraitienė, A.Razbadauskas, Nerijus Čapas, Ligita Girskienė, Vidmantas Plečkaitis ir kiti.

Baltijos apygardoje 2012 m. kova tarp pirmas dvi vietas užėmusių politikų – R.Paliuko ir A.Šulco buvo gana įnirtinga, bet vicemeras nusileido "darbiečiui" 68 balsų skirtumu. Beje, šioje apygardoje dideles viltis tada dėjo ir Evaldas Jurkevičius, ir Tamara Lochankina, ir I.Šiaulienė, ir N.Istomina bei kiti politikai. Kai kurie jų vėl lips ant to paties grėblio ir vėl mėgins laimę Seimo rinkimuose ir šį rudenį.

Pajūrio apygardoje dažniausiai balsuoja vos trečdalis rinkėjų, 2012 m. – 33,19 proc. Šioje apygardoje pergalę lig šiol lemdavo palangiškių balsai. Būtent todėl 2012 m. antrame rinkimų ture čia ir susigrūmė du Palangos politikai – Pranas Žeimys ir Genoveita Krasauskienė, kuri savo kraštiečiui nusileido tik 39 balsais.

Dabar, perbraižius rinkimų apygardų ribas, kai Palanga prijungta prie Kretingos, situacija keičiasi. Ir daugiau šansų atsiranda Klaipėdos politikams.

Laukia permainos ir taryboje

Po rinkimų į parlamentą neabejotinai laukia permainos ir Klaipėdos miesto taryboje. Jei į Seimą pakliūtų visi trys Klaipėdos miesto tarybos nariai Liberalų sąjūdžio atstovai – Simonas Gentvilas, A. Šulcas ir Saulius Liekis, vietoj jų miesto taryboje vietas užimtų partijos kolegos Jurgita Choromanskytė, Edmundas Kvederis ir Aurimas Mockus.

Jeigu į Seimą būtų išrinkti konservatoriai Arūnas Barbšys ir Rimantas Didžiokas, vietoj jų Klaipėdos miesto taryboje turėtų dirbti Evaldas Jurkevičius ir Romaldas Idzelevičius.

Jei rinkimus pavyktų laimėti Klaipėdos tarybos nariams socialdemokratams J.Sąlygai ir L.Petraitienei bei V.Anužiui (neoficialiais duomenimis, jis įtrauktas į daugiamandatį sąrašą), juos taryboje pakeistų jų partijos kolegos B.Petrauskas, Sigitas Dobilinskas ir Vladas Pleskovas.

Jeigu parlamentaro mandatą pavyktų laimėti B.Petrauskui, kuris balotiruojasi vienmandatėje apygardoje, Klaipėdos tarybos nariu taptų socialdemokratas Kęstutis Kvaraciejus.

A.Razbadauskui tapus Seimo nariu, jo vietą miesto taryboje turėtų užimti N.Istomina, jeigu ir ją išrinktų į parlamentą (ji taip pat balotiruojasi vienmadatėje apygardoje), miesto valdžioje juos pakeistų partijos kolegos Valerijonas Bernotas ir bei Lina Šukytė.

Ką liudija skaičiai?

Pernykščiai savivaldybių rinkimai buvo tam tikras lakmuso popierėlis, liudijantis rinkėjų simpatijas ir antipatijas. Remiantis 2015 m. duomenimis, kai kurie politikai pagal rinkėjų prielankumą savo konkurentus lenkė 4–5 kartus.

Pavyzdžiui, liberalas S.Gentvilas rinkimuose į savivaldybės tarybą pagal pirmumo balsų skaičių buvo antras po mero Vytauto Grubliausko, jo kandidatūrą parėmė 5 371 klaipėdietis, A.Šulcą – 4 625 rinkėjai, o jų kolegą S.Liekį – 789 klaipėdiečiai.

Pagal pirmumo balsus konservatorius R.Didžiokas sulaukė 1 620, o A.Barbšys – 1 542 miestiečių palaikymo. Seimo narę Iriną Rozovą, kuri su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija "Valdemaro Tomaševskio blokas" figūravo sąraše į Klaipėdos miesto tarybą, parėmė 1 838 klaipėdiečiai.

Už socialdemokratę Liliją Petraitienę balsavo 1 245, už J.Sąlygą – 1 187, o už V.Anužį – 1 010 rinkėjų. Socialdemokratų partijos narys B.Petrauskas, kuris ketina balotiruotis į Seimą vienmandatėje Pajūrio apygardoje, per praeitus rinkimus į savivaldybės tarybas surinko vos 985 balsus.

Savivaldos rinkimuose partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas A.Razbadauskas prieš metus rinkimuose į savivaldybę gavo tik 805 klaipėdiečių palaikymą.

Bendro vardiklio paieškos

Viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas mano, kad pastarųjų rinkimų rezultatai gali būti vienas iš kriterijų, vertinant būsimų rinkimų sėkmę. Esą, nežinia, kas per tuos metus po savivaldos rinkimų yra atsitikę ir kaip politikas pasirodė per minėtą laiką.

"Tokiu atveju skaičiai nebetenka prasmės, tada reikia vertinti komunikuojamą turinį ir kokį politinį bagažą – pozityvų, negatyvų ar neutralų šie žmonės turi sukaupę. Antras dalykas, nors rinkimai Lietuvoje nėra labai reti, renkant į savivaldą ar į Seimą, atsiranda psichologinis barjeras. Rinkėjai neretai savęs paklausia, ar tas ponas arba ponia sugebės dirbti tame ar kitame lygyje?" – dėstė L.Kontrimas.

Gali būti, kad labai geras malonus ūkiškas žmogus, atitinkantis tipišką savivaldybės politiką, nesugebės susikurti kitokio įvaizdžio, tad rinkėjai į Seimą jo gali ir neišrinkti.

Pasiteiravus, kas nulems, balsuojant vienmandatėse apygardose – partija ar asmenybė, viešųjų ryšių ekspertas teigė: "Veikia ir partija, ir asmenybė. Yra tekę susidurti su tokiu požiūriu – "geras tu žmogus, bet kad jau priklausai šitai partijai, tai nepyk, už tave nebalsuosiu" arba atvirkščiai "balsuosiu už tave, nes pažįstu, nepaisant, kad tavo partija man nepatinka". Rinkėjų pozicijos niekada neveikia vienas kriterijus. Kandidatui kliautis tik vienu aspektu šiuo atveju būtų politinė savižudybė".

Yra kandidatų, apie kuriuos rinkėjai išgirs tik pirmą kartą. Tačiau, pasak L.Kontrimo, net tokie politikai turi šansą. Viskas priklauso nuo to, kiek jie investuos į politinę kampaniją.

"Gali būti ir taip, kad visiškai nežinomas asmuo per keletą mėnesių, ypač vienoje apygardoje, gali tapti rinkėjams "artimu" žmogumi. Jį bus visi matę, girdėję ir taip toliau. Tai kainuoja, bet pasiekti norimą rezultatą įmanoma. Visi turi tas galimybes. Tie politikai, kurie dirba ir turi susikūrę teigiamą reputaciją, turi daugiau šansų, o kitiems gali padėti tik fortūna arba pinigai", – įsitikinęs L.Kontrimas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų