Trečiadienį posėdyje Ministrų kabinetas patvirtino teigiamą savo išvadą tokiam Seime svarstomam projektui, kurį inicijavo liberalai – dabar jau buvęs parlamentaras Eligijus Masiulis ir Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Finansų ministrė Rasa Budbergytė Vyriausybės posėdyje sakė, kad atsisakius rinkliavos, be kita ko, gyventojai bus paskatinti savo augintinius ženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre.

Pasak Vyriausybės, reikėtų numatyti vėlesnę siūlymo įsigaliojimo datą – ne 2016 metų rugsėjo 1-ąją, o 2017 metų sausio 1-ąją, kad savivaldybių tarybos spėtų pakeisti įstatymą įgyvendinančius teisės akus.

Viena projekto iniciatorių V. Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu gyventojai atsiduria nelygioje padėtyje, nes didelė dalis miestų ir rajonų savivaldybių renka rinkliavą už namuose laikomus keturkojus, o individualių namų savininkai tokio mokesčio nemoka.

„Rinkliavos už gyvūnų laikymą daugiabučiuose reikia atsisakyti, nes šis mokestis niekaip negerina sąlygų katėms ir šunims, taip švaistomos lėšos brangiam rinkliavos administravimui, o svarbiausia – rinkliavą šiuo metu yra įpareigoti mokėti tik daugiabučių namų gyventojai. Tokie įsipareigojimai prasilenkia su sveiku protu, nes, pavyzdžiui, privačių namų gyventojai jokio mokesčio nemoka“, – yra sakiusi parlamentarė.

Anot jos, rinkliavos dėl brangiai kainuojančio administravimo ir kitų priežasčių jau atsisakė Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno, kai kurių mažesnių miestų bei rajonų savivaldybės, bet kai kuriose mėnesinė rinkliava už daugiabučiuose auginamas kates ir šunis siekia nuo 30 centų iki 2 eurų.

Gyvūnų teises ginančių organizacijų duomenimis, per dešimtmetį nuo rinkliavos įsigaliojimo savivaldybėse įregistruota tik apie 5–10 proc. visos laikomų šunų ir kačių populiacijos.

Šiuo metu galiojančio Rinkliavų įstatymo 11 straipsnis numato, kad savivaldybių tarybos turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose.