„Visos problemos, visi nuogąstavimai yra girdimi, kaip ir kompromisą randame, tikiuosi, sutarimo vietoje“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) sakė R. Kaunas.
Pasak ministro, Kapčiamiestis yra viena iš kritinių Baltijos valstybių vietų, nes yra greta Suvalkų koridoriaus, tad Lietuva turi kreipti dėmesį, kaip jį apsaugoti.
„Net neabejoju, kad kiekvienas lietuvis mato, kokią mes kaimynystę turime. Aš vakar diskusijoje irgi kalbėjau, kad yra šešios Europos valstybės, kurios turi sieną su Rusija ir Baltarusija. Suomiai kariavo, Lietuva, Latvija, Estija buvo okupuota, Ukrainoje vyksta karas. Tai matome, kad tos grėsmės ir tas matymas problemos, jis nėra tik teorinis, tai yra praktika“, – teigė R. Kaunas.
Lazdijų rajone esančio Kapčiamiesčio bendruomenė antradienį laišku kreipėsi į valdžios institucijas, skundžiasi, kad miestelio gyventojai jaučia nerimą dėl pašonėje planuojamo poligono.
Parengtas kreipimasis buvo adresuotas Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijoms, europarlamentarui Aurelijui Verygai, kuris pristatomas kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, bei Lazdijų rajono savivaldybei.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė patikino, kad kreipimasis gautas ir į tai bus reaguojama.
„Mes gavome raštą, kreipimąsi dėl psichikos sveikatos ir dėl emocinių, emocinės gerovės klausimų, į tai reaguosime. (…) Čia yra visuomenės psichikos sveikatos klausimai, todėl mes vienareikšmiškai reaguosime į tą gyventojų susirūpinimą išreikštą. Ir tikrai kalbėsimės tiek, kiek priklauso nuo mūsų aptarti tuos jiems rūpimus klausimus, kad tas saugumo jausmas, psichikos sveikata ir savijauta žmonių būtų tikrai geresnė ir gera“, –žurnalistams kalbėjo ministrė.
R. Kaunas sakė, jog valdžia girdi, ką sako gyventojai, taip pat pridūrė, jog penktadienį asmeniškai vyks į Lazdijų rajoną kalbėtis su vietos bendruomene.
„Tikiu, kad būtent dzūkai, tie žmonės, kurie kelia pagrįstus, objektyvius klausimus yra tikrai atsparūs dezinformacijai. Jie girdi atsakymus, jie puikiai supranta valstybės gynybos poreikį (...) supranta, kadangi kariuomenė auga, todėl atsiranda poreikis treniruotis, tai nėra iš piršto laužtas poreikis“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.
Tikiu, kad būtent dzūkai, tie žmonės, kurie kelia pagrįstus, objektyvius klausimus yra tikrai atsparūs dezinformacijai.
„Klausimas yra jautrus tame, kad kiekvieną kartą, kai yra kalbama apie treniruočių vietas, apie poligonus, susiduriame su privataus turto išpirkimu. (...) ne kažkokiu tai perėmimu, o išpirkimu rinkos sąlygomis, sąžiningai tiek, kiek tas turtas yra vertas, jeigu jį tiesiog parduotume per skelbimus“, – aiškino jis.
R. Kaunas teigė, jog šiai dienai sodybų ir žemių išpirkimui suplanuota skirti 40 mln. eurų lėšų, tačiau pabrėžė suprantantis, kad ne visi norės parduoti savo turtą ir persikelti, todėl suma gali keistis.
„Šitas dvi dedamąsias, tiek piliečių teisėtus lūkesčius, tiek Lietuvos kariuomenės poreikius ir likusios visos Lietuvos teisėtus lūkesčius į saugų gyvenimą bandome suderinti. Ir net neabejoju, kad dialogo būdu randant kompromisus tikrai išspręsime visus kylančius klausimus ir (rasime – BNS) sutarimą“, – teigė ministras.
Anot ministro, kadangi poligoną sudarys plotas manevravimui ir šaudyklos, tad tik pastarojoje teritorijoje nustatyti itin griežti reikalavimai, o likusioje teritorijoje yra įmanoma rasti kompromisą, kad netektų išsikelti.
„Reiškia, yra galimybė sutarti kompromiso būdu, kad galbūt ne visos sodybos turėtų būti iškertamos ir leisti žmogui apsispręsti“, – sakė jis, pridurdamas, kad viso planuojamo poligono teritorijoje yra apie 100 sodybų.
Poligono idėją kritikuoja ir vietos verslas, nes Kapčiamiesčio apylinkėse vystomas kaimo turizmas.
„Baidarininkai irgi turi teisėtų lūkesčių, tai yra verslas. (...) Su kariuomenės vadu, su kariuomene šnekame, ieškome būdų ir panašu, kad viską tikrai galima suderinti. Girdime nuogąstavimus dėl miško kirtimo, kad bus viskas plynai iškirsta, (...) nebus pilnai iškirsta. Apie 10–15 proc. visos tos teritorijos bus paskirta kirtimams“, – tvirtino R. Kaunas.
Tuo metu valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis trečiadienį pareiškė, kad koalicijoje nebuvo aptartas poligono steigimas Kapčiamiestyje, o šis, pasak jo, yra nereikalingas.
„Koalicijoje tas klausimas nebuvo aptartas, tai buvo konservatorių palikimas ir premjerė, nežinau kodėl, čia taip labai įšoko į šitą temą nediskutavusi“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.
Vis tik R. Kaunas sakė nenorintis komentuoti R. Žemaitaičio teiginių, nes neturi informacijos apie derybas dėl poligono koalicijoje.
„Dėl (poligono – BNS) poreikio, tai gal vėlgi koalicijos partneris neturi pilnai visos informacijos. Aš girdėjau irgi tokius gandus, ne iš koalicijos partnerio, o bendrąja prasme, kad galima (kariams – BNS) mokytis virtualiai. Kai ką galima mokytis virtualiai, kur galima mokytis virtualiai, ten ir mokamasi virtualiai, bet manevruoti tanką virtualiai nelabai pavyks“, – sakė ministras.
Manevruoti tanką virtualiai nelabai pavyks.
Kaip rašė BNS, Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Pernai gruodį taip pat paskelbta apie ketinimus dvigubinti Tauragės poligono dydį.
KAM pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba (VGT) poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
Taikos atveju Lietuva į Ukrainą galėtų siųsti kelis šimtus karių
Vakarų sąjungininkėms sutarus dėl saugumo garantijų Kyjivui, krašto apsaugos ministras R. Kaunas sako, kad Lietuva taikos metu galėtų į Ukrainą siųsti kelis šimtus karių.
„Tiksliai detalizuoti negalėčiau, mes tokią diskusiją turime. Mes tikrai prisidėsime prie saugumo garantijų, (...) taikos atveju galėtų būti keli šimtai karių, kurie dalyvautų“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Kaunas.
Jis teigė nenorintis išskirti, kokiomis priemonėmis Lietuva galėtų dar prisidėti prie saugumo garantijų Ukrainai užtikrinimo.
„Viskas yra labai dinamiška. Nenorėčiau kažko užakcentuoti, kad vėliau tai neatrodytų kaip pamelavimas, patys matote, kaip geopolitinė situacija kinta, kaip keičiasi įvairiomis kryptimis. Svarbiausia yra tas bendrinis tikslinis sutarimas, kad Lietuva, Europa ir Amerika yra kartu su Ukraina ir dedamos visos pastangos taikai pasiekti ir užtikrinti“, – kalbėjo ministras.
Kaip rašė BNS, Ukrainos Vakarų sąjungininkės antradienį susitarė dėl pagrindinių saugumo garantijų Kyjivui, įskaitant JAV vadovaujamą stebėsenos mechanizmą ir Europos tarptautines pajėgas, kurios būtų dislokuotos nutraukus ugnį Rusijos kare prieš kaimynę.
Saugumo garantijos Ukrainai įsigalios tik tada, kai bus susitarta dėl paliaubų, kad būtų užbaigtas beveik ketverius metus trukęs karas, kurį sukėlė 2022 metais Rusijos įvykdyta plataus masto invazija į kaimyninę šalį. Rusijos vadovo Vladimiro Putino ketinimai tebėra neaiškūs.
Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo sakė, kad saugumo garantijos Ukrainai privalo būti ilgalaikės, o Lietuva pasirengusi prisidėti savo pajėgumais tiek žemėje, tiek jūroje.
Naujausi komentarai