Už tai trečiadienį balsavo septyni komiteto nariai, du susilaikė.

„Rinkdami medžiagą šitam klausimui, negavome informacijos apie kokias nors grėsmes nacionaliniam saugumui.  Mano nuomone, kai mes skubame klijuoti išankstines etiketes profsąjungoms, bendruomenėms, tautinėms mažumoms, bendrijoms, tai kelia problemų nacionaliniam saugumui“, – per posėdį teigė komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

„Žmonėms negalima neleisti gyventi savo gyvenimą, kaip jie mato  savo gyvenimą vien dėl to, kad kas nors ką nors parašė“, – pridūrė jis.

„Man atrodo, kad ji stiprina nacionalinį saugumą“, – tvirtino socialdemokratas Juozas Olekas.

Tuo metu konservatorius Arvydas Anušauskas kėlė klausimą dėl „Romuvos“ ryšių su Rusija.

Krivė Inija Trinkūnienė tvirtino, kad bendrija neturi išskirtinių santykių su Rusija. Anot jos, „Romuva“ palaiko ryšius su panašios pakraipos bendrijomis daugelyje Europos šalių.

Mes laikomės kunigaikščio Gedimino tradicijos, kad pripažįstame visas religijas, esame atviri dialogui, dalyvaujame pasaulio religijų parlamento veikloje, kur susirenka visų tikėjimų atstovai.

Ji pabrėžė, kad baltų tikėjimo rėmėjų buvo ir sovietmečiu, tuomet jie persekioti, drausta jų veikla.

„Kaip istorikas puikiai žinau, kas buvo sovietmečiu, tuos persekiojimus, bet sutikite ir jūs, tuo metu ji nebuvo religinė bendrija, jokiais pavidalais. (...) Mano supratimu, nėra visai gerai būdas dangstytis dalykais, kurie vyko sovietmečiu, buvo visai kiti dalykai. Mano siūlymas nepritarti, nes nėra jokių trukdžių, kliūčių išpažinti visa tai, kuo tiki. Absoliučiai jokių. Manau, tuo viskas pasakyta“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak I. Trinkūnienės, šiuo metu „Romuva“ vienija kelis tūkstančius žmonių, turi 22 bendruomenes.

„Manau, kad tikrai esame nusipelnę. Mūsų nepripažinimas kaip tik skaldytų visuomenę ir būtų nepasitenkinimo banga. Manau, kad politikai ypač turėtų mus palaikyti“, – sakė ji.

Atsakydama į klausimą apie požiūrį į katalikybę, krivė sakė, kad „Romuva“ – tolerantiška ir atvira bendrija.

„Mes laikomės kunigaikščio Gedimino tradicijos, kad pripažįstame visas religijas, esame atviri dialogui, dalyvaujame pasaulio religijų parlamento veikloje, kur susirenka visų tikėjimų atstovai“, – sakė ji.

Kalbėdama apie santykį su „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio išpuoselėtais Naisiais Šiaulių rajone, kur įrengta įvairių neopagonybės simbolių, I. Trinkūnienė sakė, kad tai su „Romuva“ nesusiję.

„Naisiai tikrai nėra mūsų projektas. Manau, kad Naisiai yra mūsų Lietuvos šventosios žemės projektas. Kad mūsų Lietuva – lietuvių šventa žemė, vien Žemaitijoje galite rasti daugiau kaip tūkstantį senųjų šventviečių. (…) Tai yra mūsų šventoji žemė, tai ir Naisiai yra tarsi religiniu požiūriu išaugę, įkvėpti mūsų šventosios žemės projektas“, – aiškino ji.

Jeigu „Romuvai“ bus suteiktas valstybės pripažinimas, ji įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o nacionalinis transliuotojas turėtų suteikti laiką transliuoti apeigas.

Be to, kaip teigiama Teisingumo ministerijos išvadoje, pagal valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jos turi teisę mokyti tikybos mokyklose.

Teisingumo ministerijos išvadoje nurodoma, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Išvadoje pažymima, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.

Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.