Savo ruožtu ministras A. Veryga tikina, kad knygoje išsakytos mintys bei šaltiniai – autoriaus reikalas, o jis pats visos knygos net nėra perskaitęs. „Jos nereikėtų sureikšminti. Knygų apie vartojimą yra ne viena parašyta. Žmonės, kurie skaito, manau, yra pajėgūs atsirinkti, įvertinti, patikrinti faktus, taip, kaip padarėte jūs“, – LRT.lt aiškina jis.

Knygoje – rusiškos propagandos tvaikas?

Knyga „Būkime blaivūs“ išleista 2012 m. Jos redaktorius ir sudarytojas – kun. Robertas Gedvydas Skrinskas. Knygos turinys stebina nuo pirmųjų puslapių.

Po A. Verygos pratarmės esančiame knygos įvade jos sudarytojas pateikia savas Lietuvos nepriklausomybės versijas: „1914 m. carui Nikolajui II leidus įvesti „sausą įstatymą“, išblaivinti žmonės susiorganizavo ir 1918 m. vasario 16 d. atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę“; „1985 m. TSRS Generalinis Sekretoriui Michailui Gorbačiovui įvedus blaivybės įstatymus, žmonių smegenims išblaivėjus, jie solidarizavosi, susiorganizavo į Sąjūdį ir 1990 m. kovo mėn. 11 d. atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę“. Kitaip tariant, laurus Lietuvos kelyje į nepriklausomybę priskiria blaivybei ir Rusijos imperijai bei Sovietų Sąjungai.

Knygoje taip pat gausu aštrių teiginių apie vėžį, mirtį ir pavojingas ligas, kurie paremti darbais ir tyrimais, atliktais 4-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose. Yra ir „tiesų“, kurioms pagrįsti apskritai nenurodytas joks šaltinis – pavyzdžiui, kad „viena cigaretė gyvenimą trumpina 11 minučių“.

Cituojami kiti dabartinės Rusijos judėjimų už blaivybę herojai, kurie savo kalbose nevengia pasisakymų apie biosroves ir „baltąją rasę“ (kaip Vladimiras Ždanovas). Daugiausiai knygoje „Būkime blaivūs“ cituojamas Michailo Gorbačiovo antialkoholinės kampanijos veidas – Fiodoras Uglovas, kuris buvo apdovanotas ir Lenino premija. Jis, beje, yra ir ant knygos viršelio.

Knygos viršelis su F. Uglovu (dešinėje apačioje), G. Raibytės (LRT.lt) nuotr.

Savo veikaluose F. Uglovas dėl Sovietų Sąjungos „nusigėrimo“, be kita ko, kaltino ir žydus bei rokenrolo muziką, kurios draudimo ragino paistyti tėvus. Jis taip pat pasisakydavo ir politinėmis temomis – antai palaikė idėją, kad žiniasklaida turi būti pavaldi valstybei.

Knygoje „Būkime blaivūs“ kun. R. G. Skrinskas negaili kritikos moterims – paskutiniuose puslapiuose net sudėti nežinia iš kur paimti berniukų pasisakymai apie išgeriančias merginas. Teigiama, kad rūkančias moteris ištinka „spontaniškas abortas“ (kas tai yra – taip pat nepaaiškinama), pateikiami vyrų pasisakymai apie tai, kad geriančias ir/ar rūkančias moteris jie muštų.

Verta paminėti ir knygos iliustracijas. Dalies jų šaltiniai apskritai nenurodyti, o po viena nuotrauka yra prierašas: „Toks apsigimęs vaikas gimė Novosibirsko akademiniame miestelyje mokslininkų šeimoje nuo pavartoto alkoholio“. Iš tiesų ši iliustracija tiesiog plinta internete, nenurodant vieno aiškaus šaltinio.

Tiems, kuriems įdomus knygos turinys, jos el. versiją galite rasti čia.

A. Veryga: M. Gorbačiovo kampanija – kertinis laikotarpis 

Lietuva turi du kertinius laikotarpius – Motiejaus Valančiaus blaivybės laikotarpį ir M. Gorbačiovo bandymą išblaivinti Sovietų Sąjungą. Taip LRT.lt teigia ministras A. Veryga.

„Po [pastarojo] laikotarpio buvo Sąjūdis ir nepriklausomybės atkūrimas. Tiesioginę asociaciją su vartojimo sumažėjimu padaryti yra per drąsu, bet šitie laikotarpiai sutampa su mums labai svarbiais istoriniais momentais. Gal istorikams užduotis pasižiūrėti, būtų įdomu paanalizuoti“, – LRT.lt sako A. Veryga.

Jo žodžiais, svarbi knygos „Būkime blaivūs“ idėja, o sudėti šaltiniai yra autoriaus valia, kurių pasirinkimas, ministro nuomone, taip pat susijęs su kalba: „Žmonės skaito, ieško šaltinių tokiomis kalbomis, kurias moka. [...] Žinot, jeigu tai būtų mano rašyta knyga, vadovaučiausi kitų autorių darbais. Ko gero, pasirinkčiau ne Rusijos, ne sovietų autorių darbus. Jų užtenka kitose šalyse.“

A. Veryga prisipažįsta, kad neperskaitė visos knygos, tačiau tikina, kad tiesiog rašė pratarmę ir palinkėjimą ją perskaityti. Ministro įsitikinimu, kadangi knyga nėra mokslinė, jos sureikšminti nereikėtų, nes ji skirta blaivybės idėjoms propaguoti. A. Veryga tvirtina, kad žmonės yra pajėgūs atsirinkti ir įvertinti.

„Jos nereikėtų sureikšminti. Knygų apie vartojimą yra ne viena parašyta. Žmonės, kurie skaito, manau, yra pajėgūs atsirinkti, įvertinti, patikrinti faktus taip, kaip padarėte jūs“, – tikina A. Veryga.

R. Valatka: A. Veryga meluoja

Tai, kad A. Veryga sako, jog skaitytojai patys pajėgūs atsirinkti, ar knygoje pateikta informacija yra teisinga, R. Valatkos žodžiais, parodo, kad jis meluoja, nes šiam straipsniui išsakyta ministro pozicija esą neatitinka jo ligšiolinių veiksmų.

Šiuo atveju – klausimas, kada A. Veryga melavo: ar varydamas savo propagandą tada, ar dabar, gindamasis, įkritęs kaip muselė į išrūgas?

„A. Veryga ir verygininkai aiškino, kad žmogus yra durnas ir negali pasirinkti. Šiuo atveju – klausimas, kada A. Veryga melavo: ar varydamas savo propagandą tada, ar dabar, gindamasis, įkritęs kaip muselė į išrūgas? Kažkuriuo atveju jis meluoja“, – įsitikinęs R. Valatka.

Apžvalgininkas tai pat priduria, kad tai, jog A. Veryga neseniai susitiko su Minedu, yra tik dar vienas įrodymas, kokio lygio yra ministras: „Nesu girdėjęs, kad prie šitų idiotų būtų prisidėję normalūs gydytojai, mokslininkai. Tai yra niša, kur, jeigu prilendi prie valdžios, gauni pinigų, ne be reikalo A. Veryga susitiko su Minedu. Tai yra jų lygis.“

M. Martišius: pritempinėja sau palankius faktus

Tikinti, kad Lietuva iškovojo nepriklausomybę dėl blaivybės – pritempinėjimas prie sau palankių faktų, sako propagandos specialistas doc. dr. Mantas Martišius. „Tai yra tas pats, kai pasakyčiau: 1914 m., pradėjus I pasaulinį karą, trūko mėsos, žmonės valgė daugiau kruopų, todėl tapome labiau vegetarais nei mėsėdžiais, todėl tapome nepriklausomi“, – LRT.lt teigia M. Martišius.

Propagandos ekspertas taip pat mano,  kad knygoje naudoti daugiausia rusiški šaltiniai todėl, kad jos autorius ir sudarytojas greičiausiai nemokėjo anglų kalbos. Todėl natūralu, kad ieškojo tokių šaltinių, kokius supranta. Kita vertus, M. Martišiaus nuomone, naudojamų šaltinių laikotarpis kelia abejonių, ypač tų, kurie parašyti 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose.

„Tai yra Stalino valdymo laikotarpis. Statistika klastojama. Sovietų Sąjungoje vyko visuotinis gyventojų surašymas, jo metu pasirodė, kad gyventojų dėl represijų ne padaugėjo, o sumažėjo, duomenys buvo įslaptinti. Pasakyti, kiek kas geria ir pan., kad tai būtų objektyvūs ir nešališki duomenys? Man būtų didelis klausimas“, – teigia M. Martišius.

Anot specialisto, įtartini ir kiti šaltiniai – 8-ojo dešimtmečio ir vėlesni. Nors tuo metu teroras jau buvo praėjęs, duomenų objektyvumas yra kvestionuotinas: „Suvesiu paralelę, gal ne visai korektišką. Sovietų Sąjungoje neva nebuvo smurtinių nusikaltimų su seksualiniu maniakiniu pobūdžiu. Jeigu buvo randamas kūnas su seksualinio smurto žymėmis, tai buvo įvardijama kaip tiesiog „nužudytas“. Buvo teigiama, kad seksualinių nusikaltimų yra tik kapitalistinėse valstybėse, o Sovietų Sąjungoje – nėra. Pasakyti, kiek „sovietiniame rojuje“ žmonių galėtų gerti, rinkti duomenis... Nebent buvo prieita prie slaptų KGB archyvų.“

Jo nuomone, 2012 m. rašant knygą naudoti tokius senus duomenis nėra labai prasminga. „Jeigu aš dabar parašyčiau: Šiaurės Korėjoje nusikaltimų nėra. Taip, jų nėra, visi uždaryti lageriuose“, – aiškina propagandos ekspertas. Jis priduria, kad alkoholizmo problema Lietuvoje tikrai yra, būtų neteisinga neigti jos rimtumo.

„O dėl A. Verygos... Nelabai gerai rašyti knygai pratarmę, jos neperskaičius. [...] Kita vertus, turime vertinti iš politinio taško. Sakykime, aš esu vegetaras ar veganas, o jūs – ne žurnalistė, o katalikų vienuolė, kuri parašė apie tai knygą. Tarkime, aš neskaičiau jūsų knygos, bet pritariu tai idėjai, aišku, parašysiu pratarmę. O kad jūs po to prirašysite dalykų, dėl kurių man bus truputėlį nesmagu... Geriau būtų skaityti“, – sako M. Martišius.

„Baltos kumelės sapnas“

„Po kiek opijus liaudžiai, dvasiškasis tėveli?“ – apie knygoje „Būkime blaivūs“ išsakytas mintis atsiliepia R. Valatka. Jo nuomone, tai – tipinė propagandinė knyga, todėl išgalvoti, iškraipyti faktai, neaiškūs šaltiniai ir pan. stebinti neturėtų. „Jeigu jau visa knyga yra iš esmės ant melo pastatyta, koks skirtumas, iš kur paimtos, pavyzdžiui, nuotraukos. Kadangi kunigas taip mėgsta rusus, galėčiau pacituoti rusišką patarlę: baltos kumelės sapnas“, – sako R. Valatka.

Politikos apžvalgininkas pasakoja, kad yra rašęs įžangų knygoms, jas pristatęs Knygų mugėje, tačiau visada, tiek prieš sutikdamas parašyti įžangą, tiek prieš ją pristatydamas, perskaito viską nuo A iki Z – kad vėliau nebūtų gėda.

„Jei giri knygą, iš esmės susitapatini su ja. Bėda yra ne A. Veryga, o mūsų valdžių sistema. Pradedant valdančiąja „valstiečių“ partija, baigiant prezidente Dalia Grybauskaite, kuri tokį ministrą, kuris gali pasirašinėti po bet kuo, skiria ministrų kabineto nariu. A. Veryga yra ne tik sveikatos apsaugos ministras, jis yra ir ministrų kabineto narys: balsuoja ir dėl mokesčių įstatymų pataisų, ir dėl taikos ir karo su Rytų kaimynais. Todėl žmogus, kuris gali pasirašinėti po bet kuo, yra pavojingas ne tik sau, bet ir mums visiems. Šiuo atveju reikėtų klausti prezidentės, kodėl ji tokį ministrą sutiko skirti. [...]  Ir premjero Sauliaus Skvernelio reikėtų klausti, ar jis žino, kad A. Veryga rašinėja knygose, kurias kažkoks išprotėjęs kunigas parašė“, – klausia R. Valatka.