"Galiu pasidžiaugti, kad po šios kadencijos būsiu ramus dėl to, jog kultūra jau administruoja ES lėšas, kultūros darbuotojai gauna dvigubai didesnį atlyginimą, pakeista valstybės lėšų investavimo tvarka, kuri sutaupys valstybei ne vieną milijoną, o kultūros edukacijos programos sudomino per 200 tūkst. vaikų ir jaunimo šalies regionuose", – sako Š.Birutis.

– Tapęs kultūros ministru, pristatėte prioritetus, kuriems skyrėte daugiausia dėmesio, – ES ir kitų investicijų pritraukimas kultūros sektoriui, kultūros darbuotojų atlyginimų didinimas, kultūra regionuose ir vaikų kultūrinė edukacija. Ar pavyko tai, ką deklaravote?

– Taip. Galiu drąsiai teigti, kad pavyko. Žinoma, sunkiausias uždavinys buvo lėšos. Tad jau šiandien, kada kultūros ministro kadencija baigiasi, noriu pranešti, kad per šiuos ketverius metus valstybės biudžeto dalis kultūrai smarkiai išaugo, tikiuosi, kad ministrei pavyks auginti ir ateityje. Be to, džiaugiuosi, kad buvau išgirstas ir dėl to, kad kultūrai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Labai džiaugiuosi, kad naujoji Seimo dauguma sukūrė atskirą Kultūros komitetą. Tai geriausia dovana ministrui kadencijos pabaigoje kalbant, kad bus tęsiama tai, ką darėme.

– Jūs sakote, kad kalbėti apie pagalbą ir sąlygų sudarymą remti kūrybą, kuriančius ar meno sklaida užsiimančius asmenis šiandien ypač svarbu. Kodėl?

– Matyt, geopolitiniai įvykiai skatina greičiau imtis strategijos, kuri padėtų apsaugoti ir visapusiškai paremti bei parodyti valstybės dėmesį visuomenės branduoliui, t.y. aplink save visuomenę buriantiems, aktyviems bendruomenės nariams, kuriuos vadiname kūrėjais. Turime sukurti modernią, kūrybingą visuomenę, kartu sugrąžindami 100-metį švęsiančios Lietuvos tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina bendruomenei reikšmingus procesus. Taigi pasiekėme, kad trejus metus iš eilės kiltų kultūros darbuotojų atlyginimai, atsirastų galimybė 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skirti meno kūrėjams, kad būtų daugiau dėmesio mūsų šalies profesionalams, dirbantiems teatre ir koncertinėse įstaigose. Apie 13 tūkst. kultūros ir meno darbuotojų buvo gerokai padidintas darbo užmokestis. 2012 m. savivaldybėse vidutinis kultūros darbuotojo atlyginimas buvo 371 euras. Įgyvendinus mūsų programą, 2016 m. – jau 559 eurai. Regionuose, t.y. savivaldybių bibliotekose, kultūros centruose ir muziejuose atlyginimai pakilo vidutiniškai po 188 eurus arba daugiau nei 50 proc. nei buvo prieš pradedant atlyginimų kėlimo programą.

– Visai neseniai viešai sakėte, kad jums vadovaujant kultūros biudžetas išaugo 61 proc. ir kad pagal augimą kultūra nusileidžia tik krašto apsaugai. Ar tai reiškia, kad galime tikėtis didelių pokyčių?

– Taip, po derybų su premjeru ir finansų ministre pranešėme, kad Kultūros ministerijos valdymo srities biudžetas 2013–2016 m. didėjo kasmet ir, palyginus 2013 m. su 2016 m., jo augimas siekė 87 mln. eurų, arba, paprastai tariant, biudžetas padidėjo apie 61 proc. Tai buvo įmanoma tik po to, kai atlikome svarbius sisteminius pokyčius, kurių nebuvo anksčiau, – parengėme visas teisines ir ekonomines prielaidas efektyviai investuoti Valstybės investicijų programos ir ES struktūrinės paramos lėšas. Tiesa, buvo nuolatos tam kliudoma. Buvome šmeižiami, kad vėluojame su dokumentais, kad nespėjame pasirengti, neturime kompetencijų ir panašiai. Oponentai bandė aiškinti, kad Kultūros ministerijoje ketverius metus buvo stagnacija. Nepatinka man tokia politikų kultūra, bet ką padarysi. Man svarbu, kad visi žinotų, jog Kultūros ministerija yra pirmoji, kuri baigia tvirtinti visas ES paramos priemones, pasirašytos pirmosios sutartys su paramos gavėjais. Mūsų ministerija tapo pavyzdžiu ir kitoms ministerijoms, kaip tinkamai ir laiku profesionaliai valdyti procesus, net jeigu jie yra visai nauji. Kalbant apie pinigus kultūrai, turiu paminėti, kad ne tik efektyvinome Valstybės investicijų programą, pasirengėme ir ES finansavimui, bet ir kartu investavome Europos ekonominės erdvės finansinę paramą (skirta 9 mln. eurų, įgyvendinta 19 paveldo ir 11 meno projektų), kurios administravimas donorų konferencijoje buvo įvertintas ypač teigiamai. Yra užbaigta penkiolika reikšmingų investicijų projektų savivaldybėse už beveik 30 mln. eurų, šeši valstybiniai investicijų projektai, kurių bendra investicijų vertė 70 mln. eurų.

Šiuo metu Kultūros ministerija į ES lėšomis remiamų valstybės projektų sąrašus yra įtraukusi šešis kultūros objektus už 24 mln. eurų. Pabaigus šiuo metu atliekamą investicijų projektų vertinimą, iki metų pabaigos planuojama valstybės projektų sąrašus papildyti dar dvylika projektų už 40 mln. eurų (60 proc. visų Kultūros ministerijos administruojamų valstybės planavimo priemonių apimties). Iki metų pabaigos taip pat turės būti sudaryti visi regionų projektų sąrašai visa Kultūros ministerijos skirtų regioninių kvotų apimtimi, už 37 mln. eurų, tad artimiausiu metu tikimasi ir toliau sėkmingai investuoti atnaujinant kultūros infrastruktūrą ir aktualizuojant kultūros paveldo objektus, dėl to Lietuva turi labai pasikeisti. Ypač regionai.

Kultūros sektoriui su ministerijos pagalba skiriama 189 mln. eurų ES paramos. Taip pat daug prisideda ir pirmajame Lietuvoje Tarpinstituciniame bendradarbiavimo plane "Kultūra" numatytos kitų ministerijų lėšos. Bendra Tarpinstitucinio veiklos plano "Kultūra" 2014–2020 m. suma – 433,2 mln. eurų, iš jų ES struktūrinių fondų lėšų – 302,6 mln. eurų, kitų šaltinių – 130,6 mln. eurų.

– Apie vaikų kultūrinę edukaciją taip pat nemažai kalbėjote visos kadencijos metu.

– Noriu pasidžiaugti, kad, palyginus turimus duomenis, 54 proc. daugiau vaikų ir jaunimo įtraukta į kultūros ir meno įstaigų edukacinę veiklą (194 tūkst.). 8 proc. daugiau gyventojų apsilankė profesionalaus meno renginiuose regionuose (786 tūkst.), 24 proc. daugiau gyventojų aktyviai dalyvavo kultūros veiklose regionuose (289 tūkst.) – tokių rezultatų pasiekėme nustatę vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją bei kultūros sklaidos padidinimą regionuose kaip pagrindinį prioritetą. Žinoma, tokiems rezultatams didelės įtakos turėjo nuolatinis darbas su kultūros įstaigomis, kad jos taptų atviresnės ir patrauklesnės visų amžiaus grupių gyventojams. Patvirtinome muziejų lankymo lengvatas moksleiviams, studentams, globos namų auklėtiniams, neįgaliesiems ir juos lydintiesiems, senjorams, karo tarnybos kariams ir kt. 2013 m. turėjome pereiti prie naujos Kultūros rėmimo fondo administravimo tvarkos, sukurti ir suderinti administracinį aparatą, t.y. Lietuvos kultūros tarybą, paruošti jos veiklos gaires ir numatyti kultūros politikos prioritetus, kuriuos ši įstaiga įgyvendins skirstydama šalies kultūros projektams lėšas. Svarbu, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems atsirado galimybių aktyviau dalyvauti kultūroje.

– Ar galite pasakyti, kad tai jau viskas, pinigų užtenka ir dabar ateinančiai ministrei reikės tik visa tai suvaldyti?

– Darbų tikrai užteks ir naujajai ministrei. Jie jau dabar gana aiškūs. Lygindami Lietuvą su kitomis šalimis matome, kad net ir po to, kai pasirūpinome daugiau nei dvigubai didesniu biudžetu, vis tiek atsiliekame nuo kaimyninių šalių. Per kadenciją padvigubinome paveldotvarkos programai skiriamas lėšas iki 3 mln. eurų metams, tačiau jos vis tiek yra santykinai mažiausios visoje Europoje. Didelė dalis, t.y. iki 80 proc. Kultūros paveldo registre įrašytų objektų – dvarai, medinis ir sakralinis paveldas yra blogos arba patenkinamos būklės. Vertinama, kad esant dabartiniam finansavimui valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos procesas užtruktų keletą dešimtmečių ir dalis vertybių per šį laikotarpį tiesiog sunyktų. Tikiuosi, kad naujoji ministrė lengvai pasieks būtiną susitarimą su Finansų ministerija, Vyriausybe ir Seimu, nes valdžios dauguma – ją delegavusi partija.

– Pradėjus veikti Lietuvos kultūros tarybai jūs sakėte, kad ministerijai būtina grąžinti sustabdytas programas. Kaip sekėsi tai įgyvendinti?

– Tam, kad kultūra atliktų misiją, būtina grąžinti Kultūros ministerijai 2012 m. taip pavadintas užnulintas programas. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuota, kad KRF lėšomis finansuotos Kultūros ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų priemonės (muziejinių vertybių įsigijimas, kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, muziejų ekspozicijų ir parodų pritaikymas vaikams ir jaunimui ir kt.) nėra konkursinės prigimties, todėl jas tikslinga grąžinti į ministerijos biudžetą ir finansuoti pasitelkus valstybės planavimą, tačiau šioms priemonėms 2017 m. biudžeto projekte asignavimai kol kas nenumatyti. Ministerijos specialistų nuomone, tokioms priemonėms finansuoti tikslinga skirti apie 1 mln. eurų. Dokumentai yra paruošti ir pristatyti Vyriausybėje. Labai linkiu, kad naujoji Vyriausybė į tai pažiūrėtų palankiai.

– Ką norėjote padaryti ir kas nepavyko? Kaip manote kodėl?

– Mums labai norėjosi tinkamai pasiruošti valstybės 100-mečio minėjimui ir visos šalies bendruomenės šventei, kuri vyks po dvejų metų. Kalbėjau Vyriausybėje apie atskiro biudžeto 100-mečiui būtinumą, apie nacionalinio projekto, kuris galėtų tapti šios šventės simboliu ir ašimi, įgyvendinimą. Bet tam pritarimo nebuvo, kai kurie ministrai netgi sakė: "O kas tas šimtmetis?" Liūdina, kai toks trumparegiškumas ir politinės valios stoka, ypač žinant, kad Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skyrėme milijonus. Esu dėkingas Kultūros ministerijos specialistams už tai, kad kartu sukūrėme 100-mečiui skirtą kultūros programą, kuri bus matoma ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje.

Nuolat akcentavau nacionalinės daugiafunkcės koncertų salės poreikį, nes tokios mes, skirtingai nei mūsų kaimynai, iki šiol neturime. Dėl to Lietuvą aplenkia garsiausi pasaulio atlikėjai, negalime organizuoti aukščiausio lygio kultūros renginių. Su komanda parengėme Mecenatystės įstatymą, tikėdamiesi, kad jis padės pritraukti privačių investicijų įgyvendinant tokius didelius projektus. Šiuo metu įstatymo projektas yra Vyriausybėje ir tikiuosi, kad jis bus pateiktas ir priimtas naujos sudėties Seime.

– Ko palinkėtumėte naujajai kultūros ministrei?

– Palinkėčiau siekti didesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, teatrai ir koncertinės įstaigos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, ypač tai svarbu regionuose. Ir kitų sričių įstaigos turėtų būti įtraukiamos į kultūrinę veiklą. Labai svarbu, kad didelis dėmesys būtų skiriamas kultūrinei ir meninei edukacijai, kad išlaikytume ne tik dainų švenčių tradiciją, bet ir užaugintume kūrėjų kartą, kurie kurtų pridėtinę vertę Lietuvoje.