„Apie centrinio banko atsakomybę, apie komercinių bankų atsakomybę ir rizikingus veiksmus (...) nėra atliktas joks vertinimas ar tyrimas. Pavyzdžiui, Airijos centrinio banko vadovas, pradėjęs kadenciją po krizės, 2009 m. atliko vertinimą ir pristatė jį viešai. To mes tikėjomės iš dabartinės LB valdybos, tačiau Vitas Vasiliauskas (LB vadovas. - ELTA) pasakė, kad tai ne jo darbas“, - žurnalistams Seime sakė S. Jakeliūnas.
Paklaustas nuomonės, kuri Vyriausybė daugiau prisidėjo prie krizės Lietuvoje - 2004-2008 metais valdžiusi Gedimino Kirkilo Vyriausybė ar 2008-2012 metais valdžiusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, S. Jakeliūnas teigė, kad šių atsakomybės laukas yra ribotas.
„Jie atsakingi tiek, kiek būdami Seime galėjo įžvelgti tas grėsmes su visa turima informacija. Klausimas, kaip jie balsavo, kai reikėjo didinti arba mažinti biudžeto išlaidas, - aiškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos narys. - Didžiausia atsakomybė yra Lietuvos banko - tokios nuomonės laikomasi ir tarptautinėje erdvėje“.
Didžiausia atsakomybė yra Lietuvos banko - tokios nuomonės laikomasi ir tarptautinėje erdvėje.
Paklaustas ką S. Jakeliūno vadovaujama komisija galėtų pateikti, ko visuomenė dar nežino, politikas užsiminė apie du klausimus - 2010 m. Kęstučio Glavecko atliktą tyrimą dėl krizės, kurią politikas ketina viešinti, bei komercinių bankų polėkį prieš krizę paskolas suteikti daugiausia eurais.
„Pavyzdžiui, 70 proc. paskolų iki 2008 m. buvo išduodama eurais. Tai buvo užsienio valiuta ne tik Lietuvai. Svarbi problema, kad euras yra svetima valiuta ir Švedijai, iš kur plūdo pinigai į Lietuvą. Ir kai užstrigo finansavimas tarptautinėse rinkose, Švedijos bankai negalėjo refinansuotis, „Swedbank“, pavyzdžiui, akcijų kursas krito 90 proc. Tada jie atitraukė išteklius iš čia“, - dėstė LŽVS frakcijos narys.
ELTA primena, kad S. Jakeliūnas vadovauja parlamentiniam tyrimui „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“. Tyrimą atliekančiai komisijai jau liudijo Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius. Jis teigė, kad apie artėjančią krizę tuometis finansų ministras Rimantas Šadžius buvo įspėtas dar 2007 m. rugsėjį.
Trečiadienį vyksiančiame posėdyje turėtų liudyti buvęs premjeras „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas ir buvusi Lietuvos atstovė Europos Parlamente Margarita Starkevičiūtė.
Taip pat ketinama kviesti Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, aptariamu laikotarpiu centrinio banko vadovybėje dirbusį Audrių Misevičių, buvusius finansų ministrus R. Šadžių ir Ingridą Šimonytę, SEB ir „Swedbank“ ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį, taip pat šių bankų vadovus.
Naujausi komentarai