Tokį sumanymą TILS vadovas vadina komplimentu ir geru organizacijos veiklos įvertinimu. Tačiau kartu, anot S.Muravjovo, tai atsargiai vertintina idėja.

„Atsargiai vertinu tokią idėją, manau, kad turime ją išdiskutuoti, norime suprasti, ką tai reikštų“, -–BNS sakė S.Muravjovas.

Anot jo, kol kas nei su įstatymo pataisos autoriais, nei pačioje organizcijoje siūlymas įtraukti TILS į Etikos sargų komisiją formuojančių institucijų sąrašą nebuvo rimtai aptartas.

Šią savaitę pradėtas svarstyti VTEK įstatymo pataisas parengę valdančiųjų „valstiečių“ ir opozicinių konservatorių atstovai teigia siekiantys depolitizuoti instituciją.

Siūloma, kad VTEK, kaip ir šiuo metu sudarytų penki nariai – po vieną kandidatą Seimui teiktų prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, Teisėjų taryba. O vietoj šiuo metu vieną narį deleguojančios Lietuvos savivaldybių asociacijos, ši teisė būtų patikėta „Transparency international“ Lietuvos skyriui.

„Suprantu kad tai komplimentas mūsų organizacijai. Džiaugiuosi, kad kolegos politikai mano, jog „Transparency international“ gali prisidėti prie geresnio stebėsenos institucijų darbo, tačiau kol kas rimtai nei su jais, nei organizacijoje nekalbėjome“, – BNS penktadienį sakė S.Muravjovas.

Anot jo, bet koks pasiūlymas nevyriausybines organizacijas įtraukti į tokių rimtų institucijų kaip VRK ar VTEK formavimą yra be galo drąsus žingsnis.

„Nes tiesa yra tokia, kad nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje dažnai neturi tokios tvarios ateities, kaip viešojo sektoriaus institucijos. Pavyzdžiui, kas nutiktų, jei kokia nors nevyriausybinė organizacija bankrutuotų ar negalėtų tęsti savo veiklos. Ar tai reikštų, kad reikėtų keisti įstatymą?“ – svarstė TILS vadovas.

Anot jo, svarstomas siūlymas dėl TILS dalyvavimo formuojant VTEK yra gera proga grįžti prie pokalbių, kaip būtų galima užtikrinti tvaresnę nevyriausybinių organizacijų veiklą norint jų indėlio ir priimant svarbius valstybei sprendimus.

S.Muravjovas pripažino, kad pastarasis atvejis įtraukiant TILS į konkretų įstatymą gali tapti precedentu, ateityje atversiančiu kelią ir kitoms panašioms iniciatyvoms, tačiau būtina įvertinti, kad ne visos nevyriausybinės organizacijos atitinka aukščiausius skaidrumo standartus.

„Nevyriausybinės organizacijos ne visuomet turi etikos kodeksus, ne visuomet gali atsakyti į visus klausimus, o jiems reikėtų taikyti tuos pačius standartus, kuriuos taikome ir viešajam sektoriui“, – aiškino TILS vadovas.

Pasak jo, svarstant VTEK ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pertvarkas derėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinami šių dviejų institucijų darbo rezultatai.

„Mes turėtume klausti, ar dėl VTEK veiklos per metus sumažėjo tarnautojų piktnaudžiavimas savo padėtimi, ar sumažėjo žmonių, kurie pateko į interesų konfliktus, ar padaugėjo žmonių, kurie geriau išmano, kas yra interesų konfliktas“, – svarstė S.Muravjovas.

A.Širinskienė: TILS būtų kokybės ženklas

Tuo metu viena įstatymo pataisų rengėjų „valstietė“ Agnė Širinskienė sako neabejojanti nei dėl „Transparency International“ Lietuvos skyriaus veiklos stabilumo, nei dėl šios organizacijos kompetencijos deleguojant vieną VTEK narį.

Su TILS atstovais, anot A.Širinskienės, dėl šios iniciatyvos kol kas nebuvo tariamasi, siekiant išvengti galimų spekuliacijų.

„Nesitarėme, kad nebūtų spekuliacijų, kad čia kokie nors privatūs susitarimai, tiesiog mes juos gerbdami ir vertindami įtraukėme. Jei jie prieštarautų ar kas nors atsitiktų, kad jie nenorėtų dalyvauti, tada, be abejo, galvosime apie kitas organizacijas“ – BNS sakė A.Širinskienė.

Anot jos, TILS įtraukimas į Tarnybinės etikos sargų komisijos formavimą būtų kokybės ženklas pačiai komisijai.

„Nevyriausybinių organizacijų buvimas parodytų ir VTEK atvirumą visuomenei, ir norą būti kiek įmanoma skaidresne“, – aiškino parlamentarė.

Seimui pateiktomis įstatymo pataisomis taip pat siūloma numatyti, kad VTEK sprendimai būtų priimami vardiniu balsavimu, o balsavimo rezultatai būtų viešinami. Kartu įstatyme siūloma įtvirtinti atskirosios VTEK nario nuomonės institutą. Tikimasi, kad jis sudarytų sąlygas mažumoje likusiems nariams išreikšti savo valią ir pateikti balsavimo motyvus bei teisinius argumentus.

Ir VTEK veikla pastaraisiais metais sulaukė daug kritikos. Komisijai ir jos buvusiam vadovui Romui Valentukevičiui priekaištauta dėl atsainių ir neskaidrių viešųjų ir privačių interesų konfliktų tyrimų, prieštaringų komisijos sprendimų. R.Valentukevičius jau atsistatydino iš VTEK vadovo pareigų. Šiuo metu VTEK sudaro keturi nariai, komisijai laikinai vadovauja komisijos narys Virginijus Kanapinskas.