Pasak politiko, jo vadovaujama Vyriausybė epidemiologinę situaciją sekė atsakingai ir taikė kitus COVID-19 plitimą apriboti turėjusius instrumentus. Galiausiai, pažymėjo S. Skvernelis, sprendimas grįžti prie karantino režimo lapkričio pradžioje, o ne spalio mėnesį buvo priimtas konsultuojantis su ekspertais.

„Buvo didelės ir ilgos diskusijos pačioje Vyriausybėje. Tačiau ministrai priėmė tokį sprendimą įsiklausę medikų, mokslininkų, ekspertų nuomonės“, – interviu Delfi TV sakė S. Skvernelis.

Tačiau kieno konkrečiai rekomendacijomis remdamasi Vyriausybė nusprendė karantiną įvesti lapkričio mėnesį, o ne anksčiau, buvęs premjeras neatskleidė.

„Jūs nesate tardytoja, aš nesu apklausiamasis asmuo. Tie ekspertai, kurie dirbo su mumis, aš jiems visiems esu dėkingas ir dabar minėti pavardes aš neturiu jokio tikslo ir nematau prasmės“, – klausimą uždavusiai žurnalistei atsakė politikas.

Visgi jis pažymėjo, kad visa atsakomybė už priimtus sprendimus tenka Ministrų Kabinetui, o ne ekspertams. Šie, teigė S. Skvernelis, tiesiog padėjo Vyriausybei susigaudyti esamoje epidemiologinėje situacijoje.

Mes kiekvieną dieną tiek COVID-19 komitete, tiek kitais formatais matėme, kokia yra apkrova mūsų sveikatos priežiūros įstaigų, kaip išnaudojamos lovos, reanimacinės palatos, kaip modeliuojamas skaičių kitimas.

„Mes vadovavomės jų nuomone, bet sprendimus priiminėjo Vyriausybė. Nė vieno žmogaus negalima kaltinti ir sakyti, kad jis pasiūlė nuo lapkričio 4 dienos... ne ekspertai pasiūlo. Jie mato situaciją tokią, kokia yra, kokios yra prognozės, kas yra galima padaryti, siūlomi variantai, o Vyriausybė pasirenka sprendimus, kokius reikia priimti“, – aiškio buvęs premjeras.

Jis tikino, kad spalio mėnesį, priešingai nei teigia dabartinė valdančioji dauguma, tikrai nebuvo pagrindo skelbti dar vieno karantino.

„Nebuvo jokių pagrindų tą padaryti“, – teigė jis.

„Mes kiekvieną dieną tiek COVID-19 komitete, tiek kitais formatais matėme, kokia yra apkrova mūsų sveikatos priežiūros įstaigų, kaip išnaudojamos lovos, reanimacinės palatos, kaip modeliuojamas skaičių kitimas“, – sakė S. Skvernelis.

Kartu jis pripažino, kad karantino instrumentas, kurio ėmėsi jo vedama Vyriausybė lapkritį, laukto rezultato nedavė.

„Įvedus karantiną buvo tikimasi, kad po 2–3 savaičių bus kitokie skaičiai, kad jie turėtų pradėti mažėti, kaip buvo kitose valstybėse. Pas mus tai nesuveikė arba suveikė ne taip, kaip mes tikėjome“, – sakė S. Skvernelis.

Tai, kad jo vadovautai Vyriausybei nepavyko sutramdyti antrosios COVID-19 bangos, samprotavo premjeras, lėmė įvairūs faktoriai.

„Tai yra, matyt, visų mūsų atsakomybė. Tiek visuomenės, tiek politikų. Aš neišskiriu nieko konkrečiai, bet rinkiminė kampanija, laisvės pojūtis ir visiškas neigimas Vyriausybės, kuri kažką riboja, davė neigiamą rezultatą“, – sakė buvęs premjeras.

„Mes padarėme viską – aš kalbu plačiąja prasme – kad politikai visuomenei įneštų rinkimų kampanijos metu abejones ir kritiką anksčiau buvusių priemonių“, – pažymėjo S. Skvernelis.