„Galbūt net geriau būtų, jeigu būtų slaptas balsavimas. Tada būtų realus situacijos suvokimas, kiek to palaikymo turi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė politikas.

„Viešai balsuojant žmogiška savybė – į akis žiūrint, nors galvoja kitaip, bet padaro (kaip reikia – BNS), nes galbūt bus iš to kokios naudos“, – svarstė S. Skvernelis.

Jis sakė nė vieno parlamentaro neprašysiąs ir neagituosiąs palaikyti jo kandidatūros.

„Aš neagituoju, neprašau, noriu, kad kiekvienas Seimo narys pats apsispręstų, įvertintų ir priimtų sprendimą. Antradienį bus etapo pabaiga“, – teigė premjeras.

Galbūt net geriau būtų, jeigu būtų slaptas balsavimas. Tada būtų realus situacijos suvokimas, kiek to palaikymo turi.

Prezidentu tapus Gitanui Nausėdai, premjeras grąžino Vyriausybės įgaliojimus, ir dabar laikinai eina šias pareigas.

Antradienį numatytas balsavimas Seime dėl pritarimo S. Skvernelį vėl skirti premjeru.

Kad būtų pritarta kandidatūrai, sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma.

S. Skvernelis Vyriausybei vadovauja nuo 2016 metų pabaigos.

„Dveji su puse metų buvo tokia patirtis, kurios nė viename iš universitetų negavau. Nekalbant jau apie tai, kad tarnavau beveik 20 metų, dabar jau 25 metus valstybei. Ši patirtis yra tokia, kurią reikia vertinti, reikia džiaugtis, bet buvo galima įgyti ir kitokiais būdais“, – vadovavimą Ministrų kabinetui ketvirtadienį apibendrino S. Skvernelis.

Jeigu parlamente bus pritarta jo kandidatūrai, premjeras su prezidentu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį.

Laikinojo premjero teigimu, kandidatai į ministrus jau daugmaž žinomi.

„Teikimai neoficialūs yra padaryti, jie yra vertinami, tikrinami“, – sakė S. Skvernelis.

Prieš kelias savaites koalicijos sutartį pasirašė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Šiuo metu „valstiečiai“ formaliai kontroliuoja 12 iš 14 ministerijų veiklą, dar du portfelius turi „socialdarbiečiai“.

Pagal naują sutartį, koalicijos partneriams iš viso priklauso penkios ministerijos.

G. Nausėda yra pareiškęs pageidavimą, kad pareigose liktų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

S. Skvernelis teigė girdįs, ką sako prezidentas, tačiau pagal partijų susitarimą, krašto apsaugos ministro portfelis tenka partijai „Tvarka ir teisingumas“. R. Karobliui likus pareigose, svarstoma, kad „tvarkiečiams“ turėtų būti atiduota kita ministerija.

„Šiandien tokios diskusijos buvo – bet ką. Jeigu ne tą, tai bet ką. Yra klausimas, kuris šiandien atviras, sprendimą visą laiką galima surasti“, – sakė laikinasis premjeras, paklaustas, kokia ministerija galėtų tekti „tvarkiečiams“.

Dalis Seimo opozicijos tvirtinti S. Skvernelį netrukdys

Parlamentinė opozicija dar nėra galutinai apsisprendusi, kaip kitą savaitę balsuos dėl Sauliaus Skvernelio jo kandidatūros toliau eiti ministro pirmininko pareigas – dalis parlamentarų dar nepriėmė sprendimo, kaip balsuos, kiti teigia netrukdysiantys premjerui toliau eiti pareigų, treti dar tarsis. 

Liberalų frakcijos vadovė, Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė Nielsen BNS teigė, kad frakcijos sprendimas, kaip bus balsuojama dėl S. Skvernelio, priklausys nuo daugelio faktorių. Jis bus bus priimtas kitą savaitę, antradienį.

„Mes nežinome, kuriuo keliu – trumpuoju ar ilguoju – ketina eiti premjeras ir Vyriausybė dėl ministrų pakeitimo. Mes nežinome ministrų pavardžių, kuriuos ketinama teikti. Matome labai prieštaringus pareiškimus iš valdančiųjų, vieną dieną kalbama, kad keisis vienas ministras, kitą dieną – kad jau keturi“, – teigė opozicijos lyderė.  

„Tokioje neapibrėžtoje situacijoje patys norime tiesiai užduoti klausimus premjerui ir suformuluosime savo galutinę poziciją“, – pridūrė ji.

Jeigu šis premjeras nebūtų paskirtas, panašu, kad būtų koalicijos griūtis ir grėstų pirmalaikiai  rinkimai, o jie šiuo metu yra netikslingi, nes įvestų šalį į dar didesnę sumaištį.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po ketvirtadienį vykusio frakcijos susitikimo su S. Skverneliu pareiškė, kad per balsavimą jis asmeniškai susilaikysiąs, o kaip balsuos kiti frakcijos nariai, dar negalėjo pasakyti.

„Prieš jį kaip asmenį neturiu jokio argumento, bet  atsakomybė už jo patvirtinimą gula koalicijai (...) Premjero parama pirmiausia turi ateiti iš valančiosios daugumos. Tie, kurie sudarė koaliciją, tie, kurie jį dabar kelia, turi prisiimti atsakomybę už jo palaikymą“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.

Tačiau jis pabrėžė, kad kai kurios premjero „mintys yra įdomios, suteikiančios pamąstymo ateičiai apie galbūt kokius nors sąlyčio taškus“.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas žurnalistams Seime teigė, kad frakcija netrukdys skirti S. Skvernelį premjeru.

„Mes netrukdysime valdantiesiems tiek paskirti iš naujo premjerą, tiek pasitvirtinti Vyriausybės programą“, – po frakcijos pokalbio su S. Skverneliu teigė  G. Paluckas.

Tačiau jis pripažino, kad atsakinėdamas į frakcijos narių klausimus, premjeras „atsakymų pateikė nedaug“. 

Paskui G. Paluckas teigė, kad S. Skvernelio paskyrimui frakcija netrukdys dėl vienos svarbios priežasties.

„Jeigu šis premjeras nebūtų paskirtas, panašu, kad būtų koalicijos griūtis ir grėstų pirmalaikiai  rinkimai, o jie šiuo metu yra netikslingi, nes įvestų šalį į dar didesnę sumaištį. Premjeras ir valdantieji turi prisiimti atsakomybę už visą laikotarpį, ketverius metus, nes rinkėjai jiems patikėjo tą pasitikėjimo mandatą“, – aiškino G. Paluckas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas BNS patikslino, kad frakcija nebalsuos prieš S. Skvernelį: „Tai reiškia, kad mes nebalsuosime „prieš“. Dalis gal balsuos „už“, dalis susilaikys. Aš susilaikysiu, nes negaliu pritarti, nes jis neištęsėjo pažadų.“

Antradienį numatytas balsavimas Seime dėl pritarimo S. Skvernelį vėl skirti premjeru.

Kad būtų pritarta kandidatūrai, sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma.

S. Skvernelis Vyriausybei vadovauja nuo 2016 metų pabaigos. Po prezidento rinkimų gegužę jo vadovaujama Vyriausybė, kaip numatyta Konstitucijoje, grąžino įgaliojimus, kad pasitikrintų pasitikėjimą Seime.