Pasak jo, tai yra politinės atsakomybės klausimas, keliamas jau nuo kelių istorijų pradžios.

„Kalbant apie Kaliningrado tranzitą galima konstatuoti kelis faktus. Panašu tai, kaip ir darėme prielaidą, kad svarstant sankcijų paketus Lietuva neišreiškė pozicijos dėl Kaliningrado tranzito subtilumo ir kokios gali būti pasekmės, buvo nutylėta. Tokiu būdu buvo pakišti tiek ES partneriai, tiek transatlantiniai partneriai. Tuomet atsirado išaiškinimai, kurie labai aiškiai draudė kelių eismo transportą, tačiau neapėmė geležinkelių, nors mums buvo teigiama, kad tai apima ir geležinkelius“, – vardijo S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad galiausiai atsirado paskutinis Europos Komisijos (EK) išaiškinimas. „Tas, kas buvo realiai nuspręsta priimant sankcijas – kad galima vežti tam tikrą kiekį sankcionuotų prekių geležinkeliu. Mes sudarėme galimybę Rusijos propagandai pasakyti, kad Lietuva ir EK patyrė nesėkmę, nes turėjo pakeisti savo sprendimą. Tai yra jau nebe pirmas toks nesusipratimas, prisiminkime Taivano klausimą, nelegalios migracijos klausimą bei kitas istorijas“, – detalizavo politikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs sakote, kad Vyriausybė Europos institucijoms nekėlė Kaliningrado klausimo, tiesa?

– Šiandien tokį klausimą aš uždaviau ministrui, kuris sakė, kad ne. Kalbėjo už save, ministeriją bei ambasadorių, kad kėlė, tačiau po valandos, kalbėdamas su žiniasklaida, pasakė tą tiesą, kurios negalėjo sakyti mums – jog nėra jokio Lietuvos išskirtinumo ir kad nėra jokio skirtumo, ar tranzitas yra iš Rusijos per Baltarusiją ir Lietuvą į Kaliningradą, ar tranzitas iš Rusijos per Vokietiją ir Lenkiją į Kaliningradą. Sankcijos yra universalios ir nėra jokios specifikos. Tokiu būdu netiesiogiai pasisakė tai, ką mes ir įtarinėjome, kad ES lyderiams ir EK nebuvo paaiškinta, kokia čia yra specifika ir kokios gali būti reakcijos.