Jo teigimu, šie metai tikrai turi būti lūžio metai siekiant stabdyti emigraciją. Be to, ir pernai, ir šiemet vyriausybės prioritetas – siekti, kad būtų mažinamas darbo jėgos apmokestinimas.

– Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kurios nare Lietuva siekia tapti, ekspertų skaičiavimu, pastaraisiais metais Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja po procentą kasmet. O darbingo amžiaus žmonių iki 2030 m. sumažės 30 proc. Ekspertai sako, kad Lietuvos vyriausybei reikėtų aktyviau bendrauti su užsienyje gyvenančiais šalies piliečiais, geriau suprasti, kas jie yra ir ką veikia. Taigi ką mes darome šioje srityje?

– Mes tikrai suprantame, ir kodėl žmonės išvažiuoja, ir kuo išvažiavę dirba. Matyt, yra kelios galimybės siekiant spręsti demografinę problemą. Pirmiausia dėl natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo privalome paskatinti turėti gausesnes šeimas, gimdyti daugiau. Dėl to ir pernai priimti sprendimai, kurie įsigaliojo nuo sausio 1 d. ir yra skirti tam, kad būtų stiprinamos šeimų socialinės ir materialinės sąlygos, kad būtų sudarytos sąlygos auginti vaikus.

Dėl išvažiuojančių žmonių gana daug padaryta. Pernai pritraukta rekordiškai daug užsienio investicijų – apie 7 proc. Jau yra kalbama, kad bus sukurta apie 5 tūkst. gerai apmokamų gamybinių darbo vietų. Tai taip pat turėtų paskatinti žmones čia gyventi, dirbti, užsidirbti ir neieškoti laimės kitur.

Kalbant apie tautiečius, gyvenančius užsienyje, reikia paminėti, kad rengiame demografijos strategiją. Jau iki to parengimo yra numatyta ir buvo padaryta gana daug, pavyzdžiui, kaip gerąja prasme išnaudoti tuos mūsų žmones, kuriems užsienyje sekasi, kurie tapo tikrais savo srities profesionalais ir gali telkti bendruomenę. Mes matome juos kaip ambasadorius, kad kartu su jais  galėtume žmonėms aiškinti, rodyti, kad Lietuvoje tikrai yra sąlygos ir dirbti, ir gyventi, ir vaikus auginti.

Svarbiausia dabar stabdyti išvažiuojančius žmones ir susigrąžinti tuos, kurie išvažiavo tik susikurti tam tikro materialinio pagrindo. Labai svarbu skatinti grįžti ir tuos žmones, kurie išvyko įgyti papildomų kompetencijų, išsilavinimo, patirties.

Bet labai daug reiškia ir psichologinis nusiteikimas – negalima kiekvieną kartą tvirtinti, kaip Lietuvoje blogai, kad esame patys blogiausi.

– Tai, ką sakote, skamba įspūdingai, bet kodėl žmonės negrįžta?

– Nenoriu sakyti, kad čia tendencija, bet tam tikrų gerų signalų yra – pernai emigravo mažiau žmonių nei  2016 m. Taigi turime geresnę situaciją, skirtumas mažėja. Be to, gruodžio mėnesį grįžusių žmonių buvo daugiau negu išvažiavusių.

Šie metai tikrai turi būti lūžio metai, mes turime padėti tokius pagrindus, kad situacija pasikeistų. Mes tikrai negalime prievarta uždrausti žmonėms judėti, dirbti ir mokytis. Bet labai daug reiškia ir psichologinis nusiteikimas – negalima kiekvieną kartą tvirtinti, kaip Lietuvoje blogai, kad esame patys blogiausi. Iš tikrųjų per 28 metus Lietuva padarė įspūdingą šuolį ir turėtume ne saviplaka užsiimti, bet pasidžiaugti progresu.

– Kaip susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius žmones? KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas pirmadienį pateikė penkis sprendimus, kurie padėtų tai padaryti. Vienas iš pasiūlymų – darbo jėgos apmokestinimo sumažinimas. Ar ketinama keisti šią sritį, t. y., ar bus mokesčių reforma?

– Tam tikri mokesčių reformos žingsniai buvo atlikti jau ir pernai – kalbu apie mažiausias pajamas gaunančius žmones ir jų pajamų gausinimą, vaiko pinigų įvedimą. Taip, ir šiais metais iki rudens sesijos siekiama, kad būtų priimti įstatymo projektai, kurie taip pat darys pokyčius mokesčių reformoje.

Nors tai tikrai nėra panacėja, bet darbo jėgos apmokestinimas bus mažinimas – tai vyriausybės seniai pasakyta, tai buvo ir praėjusių, ir šių metų prioritetas. Nors tai jau žinomos priemonės, šioje srityje aktyviai darbuojamasi.

– Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje teigiama, kad skirtumas tarp atlyginimų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse mažėja per lėtai. Taigi ateityje sunku tikėtis migracijos mažėjimo. Ką vyriausybė numato, kad būtų mažinamas šis skirtumas?

– Jūs teisingai pastebėjote. Ir 2014 m., ir 2015 m., ir 2016 m. mūsų BVP vienam gyventojui tenka 75 proc. nuo ES vidurkio. Kitaip sakant, mes dar nepriaugome net prie vidutinio europiečio. Trejus metus mes dėl to kariavome, o šiandien ne tik kalbame, bet ir bus daroma mokesčių reforma, kuri leis tą skirtumą mažinti.

– Sekmadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, policijos profesinės sąjungos atstovai surengė protesto akciją prieš pareigūnų bauginimą. Policijos pareigūnų profesinė sąjunga kritikuoja prieš pusantrų metų pradėta policijos reformą. Anot jos, po reformos pareigūnai tapo ne tokie saugūs, pablogėjo tyrimų kokybė. Kokia jūsų pozicija dėl policijos reformos ir dėl vadinamųjų bauginimų?

– Tai šauksmas iš tolimos praeities, nes socialinis dialogas policijos sistemoje, vidaus reikalų sistemoje tikrai buvo kaip pavyzdys valstybės institucijoms (atkreipiant dėmesį, kad tai yra statutinės tarnybos). Kalbant apie susitarimus, trišales sutartis, profesinių sąjungų įtraukimą į sprendimų priėmimą, skaidrias vadovų atrankas, atrodė, kad tai jau visiškai baigta tema, kuri niekada nebegrįš į tą stadiją, kai kalbama apie bauginimą ir grasinimą.

Man asmeniškai neteko to girdėti, bet mačiau viešą pareiškimą. Faktas yra tas, kad, jei yra tokių nuogąstavimų ar toks profesinių sąjungų narių jausmas, vadinasi, turi būti dialogas su policijos vadovybe, ministerijos vadovybe, nes kažkas yra negerai. Norint sužinoti, kas negerai, kokios problemos, tiek profesinės sąjungos, tiek policijos vadovybė turi sėsti ir kalbėtis. Jei nėra dialogo, nėra pokalbio, nėra aptariamos problemos, kyla įtampa. Kviesčiau ir policijos vadovybę, ir profesines sąjungas ieškoti dialogo ir kompromisų.

– Praėjusį penktadienį dar negalėjote įvardyti naujo teisingumo ministro kandidatūros. Ar šiandien jau galite ją pasakyti?

– Tikrai ne.

– Kodėl?

– Todėl, kad dar nėra.

– Kandidatūros nėra ar dar negalime išgirsti pavardės?

– Paviešinsime, kai bus atliktos procedūros, žmogus patikrintas, bus jo sutikimas, bus suderinta. Tada mes paviešinsime.

– Seimas šiandien balsuos dėl apkaltos Mindaugui Basčiui. Pernai sakėte, kad komiteto išvados jus įtikino ir, jei bus prieita iki balsavimo dėl apkaltos, balsuosite prieš, kad jis būtų Seime. Pozicija šiandien jūsų tokia pati?

– Poziciją dar sustiprino Konstitucinio Teismo sprendimas.