Kvietimą jungtis į partiją pasirašė visi 13 frakcijos narių: buvęs premjeras Saulius Skvernelis, Vytautas Bakas, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus ir Tomas Tomilinas.

Pasak frakcijos seniūno S. Skvernelio, steigiama partija bus centro kairės politinė jėga: ekonominėje-socialinėje plotmėje laikysis kairės, o kalbant apie vertybiniu pagrindus bus „tautinių pažiūrų arba nacionalinės valstybės šalininkai“.

Steigiamąjį suvažiavimą naują partiją kuriantys politikai planuoja rengti kitų metų pradžioje. Lietuvoje įsteigti partijai reikia 2 tūkst. steigėjų.

Tikisi tapti parlamentine partija

Kalbėdamas apie naujos politinės jėgos kūrimą S. Skvernelis teigė, kad siekiant įgyvendinti politinius tikslus partija reikalinga kaip platforma, o naują politinį judėjimą pasirinko kurti, nes ideologine kryptimi jis skirsis nuo dabartinių kairiųjų.

„Yra pakankamai daug politinių jėgų, kurios deklaruoja esančios kairėje, mūsų bus išskirtinis dalykas, kad mes orientuojamės į kairės pakraipos socialinę-ekonominę politiką, bet kalbant apie vertybinius pagrindus, valstybę, valstybės pagrindinius atributus, konstitucinius elementus, esame tautinių pažiūrų arba nacionalinės valstybės šalininkai“, – pažymėjo S. Skvernelis.

Ekspremjeras teigė, kad kurti partiją paskatino reakcijos iš regionų, jam su šalininkais susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, raginimai kurti naują politinį judėjimą.

„Buvo daug pozityvių reakcijų, daug iniciatyvų iš įvairių Lietuvos miestų, kaimų, miestelių, kad vis dėlto ženkite ir kitą žingsnį, nes frakcijos sukūrimas yra viena, bet kalbant apie savo norų ir tikslų įgyvendinimą, aktyvios visuomenės būrimą, reikalinga politinė jėga, ta iniciatyva iš apačios yra labai didelė“, – kalbėjo frakcijos seniūnas.

Esame tautinių pažiūrų arba nacionalinės valstybės šalininkai.

Steigiama partija žada mažinti Lietuvoje skurdą, stiprinti šeimas ir šalies ekonomiką, pastarojoje srityje ypatingą dėmesį skiriant kokybiškų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančioms darbo vietoms steigti, taip pat efektyvinti valstybės valdymą, suteikiant daugiau teisių savivaldai ir sprendžiant šalyje esančias krizes, mažinti korupciją ir įgyvendinti žaliojo kurso politiką.

Suvažiavimas – kitų metų pradžioje

S. Skvernelis teigė, kad naujos partijos steigiamasis suvažiavimas turėtų vykti kitų metų pradžioje.

Pirmieji rinkimai, kuriuose partija dalyvautų, būtų savivaldos 2023 metais, o vertindamas galimybes per kitus Seimo rinkimus 2024 metais S. Skvernelis sakė manantis, kad turės „pakankamai neblogus šansus tapti parlamentine partija“.

„Yra treji metai (iki Seimo rinkimų), dar šiandien tik pirma diena, kada mes tokį kvietimą išplatiname. Tai (sėkmė) priklausys nuo mūsų pačių, nuo žmonių, kurie bursis į partiją. Reikės dėlioti ir kurti partijos programines nuostatas, ir tikrai norisi, kad kiekvieno balsas atsispindėtų partijos galutiniuose dokumentuose. Jei tai mums pavyks, manau, kad turėsime pakankamai neblogus šansus tapti parlamentine partija“, – sakė ekspremjeras.

Įkūrę partiją, demokratai pretenduotų į valstybės dotaciją su kitomis Seimo rinkimuose ne mažiau kaip 2 proc. visų rinkėjų balsų gavusiomis partijomis. Įstatymas numato, kad po Seimo rinkimų įregistravus naują partiją, kuri turi frakciją Seime, jai skiriami valstybės biudžeto asignavimai.

Jei tai mums pavyks, manau, kad turėsime pakankamai neblogus šansus tapti parlamentine partija.

S. Skvernelis sakė nesidomėjęs, kokio dydžio sumą nauja partija gautų, tačiau teigė, kad savivaldos rinkimai iliustruoja, jog ir turint minimalias lėšas galima sukurti pakankamai stiprius judėjimus.

„Be abejo, pinigai yra svarbu, bet ne vienu pavydžiu galiu patvirtinti, kad ne tik pinigai šalyje lemia politinių partijų ir politinių judėjimų sėkmę. (...) Dotacija numatyta įstatyme, kokia ji bus, matysime, kai partiją įsteigsime, o kol kas pagrindinis dalykas yra žmonių noras, energija, o ne pinigai“, – sakė S. Skvernelis.

Koalicijai neturi išankstinių nusistatymų

Naują partiją su bendražygiais buriantis S. Skvernelis teigė neturintis išankstinių nusistatymų dėl bendro darbo ir galimų koalicijų su kitomis politinėmis jėgomis.

„Mes buriame centro kairės politinę partiją, ir iš tiesų reikia kalbėtis su visomis politinėmis jėgomis, ypač šiandien, kai matome labai suskaldytą, poliarizuotą visuomenę, atskirus kraštutinumus. Mes tikrai neturime išankstinių nusistatymų, su kuo negalime kalbėtis, su kuo negalime bendrauti“, – kalbėjo ekspremjeras.

Anot jo, politinės diskusijos turi būti Seime, tarp parlamentinių partijų, bet blogai, kada šiose diskusijose nėra girdimi žmonės, kadangi tuomet diskusijos „liejasi gatvėse su akmenimis ir kitais įrankiais“.

Komentuodamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio pasisakymus, kad į naujai buriamą partiją vilioja „valstiečius“, S. Skvernelis teigė, jog judėjimas „nesiorientuoja į jokias politines partijas ar „valstiečių“ skyrius“.

„Mes šiandien išplatinome atvirą kvietimą. Tikėtina, kad gali būti iš visų (partijų) skyrių žmonių, kurie norėtų jungtis ir ateiti. Aš nematau prasmės kažką vilioti, kai mes kūrėme frakciją, faktas, kad buvo kalba ir su daugiau „valstiečių“ frakcijos narių“, – sakė Demokratų frakcijos seniūnas.

Buriasi nuo „valstiečių“ atskilę politikai

Rugsėjį S. Skvernelis su kitais parlamentarais paliko opozicinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją ir įkūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“.

S. Skvernelis tuomet teigė, kad „valstiečių“ frakciją su bendraminčiais paliko nenorėdamas dalyvauti „skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje“.

Buvęs premjeras rugpjūčio mėnesį po riaušių prie Seimo prakalbo apie abejones dėl ateities „valstiečių“ frakcijoje dėl atsiradusios „bekompromisės skirties“ tarp kai kurių jos narių.

Jis tuomet teigė, kad LVŽS būnant valdžioje frakcijoje pavyko „tikrai laikytis orios, solidžios politinės jėgos, turinčios atsakomybę už valdžią“ (krypties), tuo metu jis nebegalintis atsakyti, kas atsitiko, partijai tapus opozicine.

2016 metais nepartinis S. Skvernelis su „valstiečiais“ dalyvavo Seimo rinkimuose ir partijai juos laimėjus iki 2020 metų gruodžio ėjo premjero pareigas. Pernai į parlamentą taip pat kandidatavo su LVŽS.