Anot jo, dabar tokios institucijos nėra, todėl pasitaiko, kad sprendimų priėmėjai laiku negauna būtinos informacijos, nesulaukia specialistų siūlymų dėl būtinų sprendimų.

„Kažkada buvo labai seniai panašus Krizių valdymo centras (ne prie Vyriausybės), bet jis buvo panaikintas. Dabar kada įvyksta šalyje arba už jos ribų ekstremali situacija, nėra mechanizmo aukščiausiu lygiu sprendimų priėmėjams gauti laiku informaciją ir priimti sprendimus“, – BNS sakė Vyriausybės vadovas.

Jo teigimu, taip pat nesą veiklos koordinavimo tarp valstybės, Vyriausybės institucijų, bręstant krizei.

„Kalbame pirmiausia apie geopolitines peripetijas. Reikalinga stebėsena, analizė, sprendimų priėmimo projektai, kad specialistai galėtų pasiūlyti sprendimų priėmėjams vieną ar kitą projektą, kaip išvengti tos krizės, užkirsti kelią arba jai įvykus, kokiu būdu turėtų būti sprendžiama“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Anot jo, centre dirbtų pora etatinių darbuotojų, o kitus deleguotų valstybės institucijos.

„Skirtingos institucijos deleguotų savo žmones, būtų Vyriausybės kanceliarijos sudėtyje vienas arba du darbuotojai – lyderis ir galbūt vienas techninis darbuotojas, ir būtų deleguoti iš specialiųjų institucijų žmonės“, – svarstė premjeras.

„Sakykime, buvo nelaimė, kai lėktuvas nukrito Baltijos jūroje, kada vyksta labai stambaus masto teroro aktai užsienio valstybėse. Labai svarbu kibernetinės, informacinis atakos, poveikis iš Rytų pusės. Turime turėti ir reikalingą informaciją, ir siūlymus sprendimams priimti“, – aiškino S.Skvernelis.