Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu.

– Premjere, socialdemokratai atšaukė savo paramą Vyriausybei, frakcija skilo. Kaip jūs vertinate tuos procesus, kurie įvyko?

– Formaliai frakcija neskilo, tiesiog frakcija demokratiniu būdu nusprendė, kad ji pasirašo bendrą veiklos deklaraciją. Manau, kad frakcija tebėra tokia, kokia buvo, o jau kaip pasielgs atskiri frakcijos nariai – bus matyti. Tai buvo galima prognozuoti, nes nuotaikos buvo skirtingos. Bent jau seimo nariai socialdemokratų frakcijoje nuo pat pradžių deklaravo, kad jie labai ženkliai prisidėjo prie Vyriausybės programos ir dabar nori prisidėti prie jos įgyvendinimo.

– Toks ir buvo jūsų tikslas prasidėjus kalboms, kad socialdemokratų partija gali išeiti? Jūsų tikslas – įkalbėti frakcijos narius likti. Jūs tai traktuojate kaip pergalę?

– Aš nenoriu kalbėti kas laimėjo, kas pralaimėjo. Mūsų, Vyriausybės, tikslas – turėti Seime pakankamą daugumą, kuri palaikytų Vyriausybės teikiamus teisės aktus, įstatymų projektus, remtų Vyriausybės programą. Natūralu, kad tokioje situacijoje bet kurios Vyriausybės vadovas elgtųsi panašiai, stengdamasis užtikrinti jo vadovaujamos Vyriausybės palaikymą.

– Kai kurie tų socialdemokratų, kurie gali būti pašalinti iš partijos, apskritai apie jus kalba kaip apie jų pačių politinį lyderį. Ar jūs patys tarpusavyje esate kalbėję apie būsimą tų socialdemokratų statusą?

– Pirmiausiai manau, kad tai pačių seimo narių apsisprendimas. Kiek tenka bendrauti ir kalbėti, suvokimas paprastas – frakcija išliks. Man nebūtų etiška kalbėti apie galimą tos frakcijos pavadinimą. Patys jie sako, kad ir išliks socialdemokratų frakcija, o iš jos trauksis tie, kurie šiuo atveju yra mažumoje. O apie tolesnes politines perspektyvas, manau, neverta klabėti, nes dar per anksti.

– Taip, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai dar už pusantrų metų, bet kalbėsite apie tai? Akivaizdu, kad tie dešimt socialdemokratų partijos rinkimuose neturės.

– Sunku pasakyti. Aš tikrai nežinau jų planų. Jeigu įvyktų socialdemokratų partijos skylimas, tai, matyt, tolesnius žingsnius parodys partijos skyriai – ar jie judės paskui tuos narius, ar liks partijoje. Tuomet gal ir būtų galima kalbėti apie kažkokį naują, kitokį politinį darinį. Bet tai klausimas – ne man.

– Jeigu jau pradėjome kalbėti apie politinę ateitį, premjere, jūs prieš kurį laiką sakėte, kad kalbant apie Prezidento rinkimus, esate apsisprendęs. Ar teisingai suprantu, kad tuo metu jūsų apsisprendimas buvo visai kitoks nei dabar?

– Ne, visiškai tas pats. Nematau pagrindo keisti savo nusistatymo ar nuomonės. Galiu tik pakartoti dar kartą, kad iki Prezidento rinkimų dar labai toli ir šis klausimas man visiškai nėra prioritetinis – yra kur kas daugiau svarbių kasdienių darbų Vyriausybėje.

Galiu tik pakartoti dar kartą, kad iki Prezidento rinkimų dar labai toli ir šis klausimas man visiškai nėra prioritetinis – yra kur kas daugiau svarbių kasdienių darbų Vyriausybėje.

– Bet kuriuo atveju, kalbant apie Prezidento rinkimus, jums, kaip politikui, tai aukščiausias įmanomas postas. Ar jūs save suvokiat taip, kad galiu būti bet kuo, išskyrus Prezidentu?

– Aš nenoriu sakyti, kad galiu būti bet kuo. Premjero pozicija irgi yra ta, apie kurią kažkada net negalvojau, negalvojau, kad gali tekti tokią poziciją užimti. Šis darbas tikrai yra sunkus, atsakingas, bet įdomus. Labai įdomus. Todėl kol kas aš save pozicionuoju čia, o toliau – laikas parodys. Daug kas priklauso nuo situacijos.

– Kodėl jūs nesakote, koks jūsų nusiteikimas šiuo metu?

– Mano nusiteikimas šiuo metu – iki 2020 m. vadovauti Vyriausybei ir įgyvendinti Vyriausybės programą.

– Jus daug kas ragina dalyvauti Prezidento rinkimuose?

– Ne, tikrai niekas neragina. Partijos viduje yra kalbama apie tuos rinkimus ir kol kas galiu patvirtinti tik tiek, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės savo kandidatą Prezidento rinkimuose. Ar tai bus partinis, ar nepartinis kandidatas dar negaliu pasakyti.

– Ūkio ministras atsistatydino ir reikia ieškoti naujo kandidato. Yra galimybė sutaupyti – tiktų net tos pačios vizitinės kortelės, tik vardas skirsis. Turiu omenyje Virginijų Sinkevičių. Tai jūsų pasirinkimas?

– Kol kas apsisprendimas toks, kad reikia galutinio aiškumo ir su mūsų kolegomis Seime. Jeigu mes kalbėtume apie būtinybę išplėsti formalią koaliciją, tuomet sprendimai būtų kitokie. Jeigu kalbame, kad pakanka to, kas yra – tai jau kiti sprendimai.

– Kurio jūs scenarijaus šalininkas?

– Sunku pasakyti kaip viskas klostysis. Socialdemokratų frakcijoje yra 19 narių. Tie sprendimai artimiausiu metu bus priimti ir mes matysime, kiek toje frakcijoje iš tikrųjų lieka narių. Šiaip formalus sutarimas yra. Du Darbo partijos atstovai jau yra išreiškia paramą Vyriausybei. Taip pat yra variantas kviesti Lenkimų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją.

– Su jais jau kalbate, suprantu?

– Jau kalbame, bet jokio sutarimo dar nėra. Kol kas aišku viena, kad galime tikėtis palaikymo tais klausimais, kuriems pritaria LLRA – KŠS frakcija. Tai, pavyzdžiui, socialinės gerovės klausimai, šeimos politika. Esu tikras, kad biudžetas, kurį netrukus pristatysime, bus priimtinas ir suprantamas kolegoms Seime.

– Grįžtant prie ūkio ministro kandidatūros.

– Kol kas susitarimas yra toks, kad Mindaugas Sinkevičius dirba iki spalio 13 d. Po to greičiausiai bus teikiamas finansų ministras vykdyti ūkio ministro pareigas, o mes ieškosime kandidato. O jeigu kalbame apie Virginijų Sinkevičių – tikrai manau, kad jis smarkiai progresuoja, jaunas politikas, atėjęs į komandą kaip nepartinis žmogus, dabar yra partijos narys. Jis tikrai puikiai susitvarko su vadovaujamu komitetu. Būčiau neteisus, jei sakyčiau, kad Virginijaus Sinkevičiaus pavardės nėra tarp svarstomų kandidatūrų.

– Jeigu su lenkų rinkimų akcija bus pasirašoma kokia nors sutartis, suprantu, jūs apskritai peržiūrėtumėte ministrų kabineto sutartį, ar ne?

– Šiandien aišku tai, kad turime vieną potencialią ministro poziciją – tai ūkio ministro. Jokių kitų pageidavimų peržiūrėti ministrų kabineto sutartį nėra ir kol kas neplanuojame to daryti. Nebent, žinoma, formuotųsi kitokia, nauja koalicija – tuomet, matyt, tektų iš naujo žiūrėti Vyriausybės sudėtį.

– Ar tiesa, kad jūs lenkams siūlote viceministrų postus? Teko girdėti, kad, pavyzdžiui, Kultūros ministerijoje siūloma turėti viceministrų postą.

– Tikrai ne. Kalbant apie ministrų komandų formavimą, ministrai nuo pat pradžios turėjo visišką pasirinkimo laisvę. Kėliau vienintelį reikalavimą ir kas buvo derinama su manimi, kad viceministrai turėtų nepriekaištingą reputaciją. O pačią komandą rinkosi ministrai.

– Suprantu, kad lenkai kažkuria forma vis tiek ateis į Vyriausybę, taip?

– Manau, kad jeigu ateitų, tai turėtume kalbėti apie formalios koalicijos sudarymą. Kol kas apie formalios koalicijos išplėtimą nėra kalbos.

– Trečiadienį Seime teiksite biudžeto projektą. Esate tikras, kad jis Seime bus patvirtintas perteklinis?

– Esu tikras, nes mes neturime kitos išeities.

– Tai jūsų principinė pozicija?

– Mes turime įsipareigojimą ir jo, kaip atsakinga Vyriausybė, turime laikytis.

– Na, įsipareigojimai yra įstatymai, o juos irgi galima keisti.

– Galima, bet šiuo atveju manau, kad mes turime turėti perteklinį biudžetą ir turėti šiokį tokį rezervą, kad nenutiktų taip, kad kažkada nutiko kilus krizei.

– Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis dar visai neseniai kalbėjo, kad viena iš blogybių yra tai, jog Lietuva per mažai gali skolintis. Jeigu galėtume normaliai pasiskolinti, tai visiems pinigų duotume. Suprantu, jūs kitaip žiūrite į biudžeto sandarą?

– Mes žiūrime labai atsakingai. Nes kiekvienas skolinimasis veda į tai, kad mes galime įsisukti į tam tikras lenktynes su kainų augimu, infliacijos augimu ir taip atsirastų „krizinė spiralė“, kuri jau yra nutikusi Lietuvai. Mes laikomės atsakingos finansinės drausmės.