Vasaros pabaigoje tvirtinant naują Vyriausybę, G. Nausėda tuo metu ėjusią krašto apsaugos ministrės pareigas D. Šakalienę pasitiko su šypsena ir pasak prezidento patarėjo Deivido Matulionio, jokių priekaištų jai neišsakė, o net linkėjo sėkmės.

Tačiau palinkėjimo neužteko – D. Šakalienė jau buvusi ministrė.

„Ji tikrai pajudino dalykus, kurie anksčiau stovėjo, nes buvo daugiau plepama, nei dirbama. Bet kai kurios jos klaidos iš tikrųjų negalėjo neturėti pasekmių“, – kalbėjo prezidentas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis pabrėžė, kad, galimai, kito kelio nebuvo.

„Mes matėme kitų reakcijų, kurios rodo, kad emocinis fonas Krašto apsaugos ministerijoje buvo pakilęs iki aukštesnio negu normalaus lygio“, – teigė G. Nausėda.

Dar trečiadienį po atsistatydinimo D. Šakalienė sakė, kad turėjo per daug idealizmo, galvodama, kad skaičiuojant metus iki galimo karo, valstybė turi būti labiau susitelkusi.

Šie žodžiai užkliuvo daugeliui, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas buvusią ministrę kaltina žmonių gąsdinimu.

„Tai tik parodo, kad D. Šakalienė nemoka pralaimėti – skaudžiai įvertino savo atleidimą, kurio, galimai, nesitikėjo. Jos pareiškimai niekuo neparemti, tik emocijomis“, – tikino jis.

Pasak D. Gaižausko, Lietuva grėsmėms ruošiasi, o gynybai skiria rekordines pinigų sumas.

„Žmonės supranta, kodėl tai daroma, bet gąsdinti ir išnaudoti politinėms kovoms, o dabar ir vidinėms ambicijoms – ne tai, kad negražu, bet...“ – komentavo nuo aštresnių žodžių susilaikęs komiteto narys.

Tuo tarpu naujasis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius partijos kolegę gynė.

„Kalbėjo teisingai, galėjo būti daugiau paaiškinta, bet ji yra patriotiškas žmogus, todėl iš šios pusės žvelgiant – neturiu jai jokių pretenzijų“, – aiškino jis.

Tiesa, D. Šakalienės žodžių nesureikšmina buvę krašto apsaugos ministrai – amžini oponentai konservatoriai.

„Kiekvienas politikas pasirenka savo leksiką, bet negalima nuvertinti grėsmių, kurios supa Lietuvą ir visas Baltijos valstybes, esančias NATO šalių pasienyje“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Rusijos Federacija, priklausomai nuo karo Ukrainoje dinamikos, galėtų NATO pajėgumą testuoti 2030 metais“, – tvirtino buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Šis karas seniai ne vien prieš Ukrainą ir Vakarai tą pradeda suprasti.

Kai kurių šalių žvalgybos sako, kad ir anksčiau, pavyzdžiui, 2029 ar net 2028 metais. Viskas priklausys nuo to, kaip vystysis karas Ukrainoje.

„Kas vyksta, akivaizdu – Putinas ruošiasi kažkam daugiau negu vien Ukrainai. Šis karas seniai ne vien prieš Ukrainą ir Vakarai tą pradeda suprasti“, – sakė buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Kyla klausimas, ar ministrė savo pasakymu apie karą leidžia suprasti, kad žino daugiau? Buvę krašto apsaugos ministrai tuo netiki – esą ministrė neturi daugiau informacijos nei kiti politikai, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai.

„Gali greičiau daugelį dalykų sužinoti, bet, be abejo, priimant sprendimus įtraukiami ir kiti politikai, tad visi turi būti bendrame informaciniame lauke“, – aiškino A. Anušauskas.

„Tikrai nemanau, kad keičiasi strateginiai pamatiniai vertinimai“, – pritarė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministerija kol kas be vadovo, tačiau šalies prezidentas norėtų, kad naujas ministras būtų kompetentingas ir išmanytų krašto apsaugos sistemą.

„Tikrai neturime laiko paskirti ministru žmogų, kuris mokysis dirbti ir bandys susipažinti su Krašto apsaugos ministerija. Ne dabar, kai vyksta lemtingos diskusijos dėl gynybos biudžeto ir biudžeto apskritai“, – neslėpė G. Nausėda.

Tuo tarpu premjerė Inga Ruginienė užsiminė, kad kandidatas į D. Šakalienės pareigas paaiškės jau kitos savaitės pradžioje.