„Amerika neišeina, tas tikrai pabrėžta ir tai yra svarbu“, – trečiadienį visuomeniniam transliuotojui LRT po Kyjivo rėmėjų susitikimo Briuselyje sakė D. Šakalienė.

„Europa turi pasitempti, Europa turi pati suvokti grėsmes. Ir tas (Vašingtono – BNS) paraginimas, suskambėjęs atvirame ir uždarame formatuose kalbėtis su savo visuomenėmis, ar iš tiesų supranta visos visuomenės Europoje reikalo skubumą, ar supranta Rusijos grėsmę ir jos artumą – šita žinutė iš tiesų yra svarbi, – kalbėjo ji.

Pasak D. Šakalienės, paradoksalu, jog geografiškai nutolę amerikiečiai „geriau nei kai kurie mūsų visuomenės atstovai“ mato situaciją dėl karo Ukrainoje.

„Tikrai būtų verta visiems prasitrinti akis ir pasižiūrėti, kaip greitai situacija gali pasikeisti, jei nebūsime pasiruošę“, – teigė ministrė.

Jos teigimu, Lietuva yra vieną iš valstybių, kuri pritaria naujosios JAV administracijos pozicijai, kad NATO šalys neproporcingai prisideda prie Aljanso šalių saugumo.

Briuselyje viešintis P. Hegsethas trečiadienį išdėstė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) raudonąsias linijas ir reikalavimus bei liepė Europai didinti paramą Ukrainai ir išlaidas savo pačios gynybai.

Jis sakė, kad bet koks taikos procesas „turi prasidėti nuo pripažinimo, kad grįžimas prie Ukrainos sienų, buvusių iki 2014 metų, yra nerealus tikslas“, nors patikino, kad Vašingtonas, kaip ir Europa, nori „suverenios ir klestinčios Ukrainos“.

Jis taip pat perspėjo, kad „JAV netiki, jog Ukrainos narystė NATO būtų realus derybų būdu pasiekto sprendimo rezultatas“.

D. Trumpas yra sakęs, kad NATO šalys turėtų pakelti savo išlaidų gynybai slenkstį nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 procentų.