„Po Krymo aneksijos ir buvusi Seimo pirmininkė šachmatų turnyruose Sočyje žaidė“, – interviu Eltai sakė laikinai Krašto apsaugos ministerijai (KAM) vadovaujanti socialdemokratė.
D. Šakalienė įvertino ir diskusijas dėl galimo valdančiosios daugumos atsinaujinimo. Opozicijai tvirtinant, kad Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ likimas valdžioje kenkia valstybei ir jos demokratijai, KAM vadovaujanti socdemė tikina – ši politinė jėga per mažiau nei metus sugebėjo pasikeisti.
„Aš sakyčiau, kad („Nemuno aušra“ – ELTA) sumažino savo rizikos lygį. Tai, kaip vertinau tą riziką prieš pradedant dirbti 19-ąjai Vyriausybei, buvo ženkliai blogiau“, – teigė anksčiau kur kas aštriau apie „aušriečius“ kalbėjusi politikė.
„Ši politinė jėga („Nemuno aušra“ – ELTA) balsavimuose dėl gynybos vienareikšmiškai palaikė Vyriausybės programą ir gynybos klausimais balsuodavo taip, kad tai atitiktų mūsų nacionalinio saugumo ir gynybos interesus. Antra, daugiau antisemitinių veikų nebuvo padaryta. Per šį laikotarpį, kai veikė 19-oji Vyriausybė, naujų skandalų, susijusių su partijos lyderio veiksmais ar kitais jo frakcijos nariais, antisemitizmo kontekste nebuvo“, – sakė D. Šakalienė.
Pokalbio metu socialdemokratė aptarė ir oro gynybos problemas, kurias išryškino į šalies teritoriją iš Baltarusijos įskridę bepiločiai. D. Šakalienė tikina, kad įvertinus viską, ką šiuo metu daro atsakingos institucijos, tikimybė, jog į valstybės teritoriją įskridę dronai bus neutralizuoti laiku yra „ženkliai didesnė“. Todėl laikinai pareigas einanti ministrė nesutinka su oponentų opozicijoje bei valdančiojoje daugumoje reiškiama kritika, kad ji nesusitvarko su jos prerogatyvoje esančiomis užduotimis.
„Generalinis sekretorius ir kolegos vertina mano konkretumą ir kietumą. Gynybos pajėgumų stiprinimas juda kaip niekad sparčiai“, – sako D. Šakalienė, pažymėdama, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) pasigirstantys priekaištai jai yra „neadekvatūs“ ir „seksistiniai“.
„Kai nenori girdėti faktų, nenori girdėti argumentų ir negali jiems paprieštarauti – tada lengva ranka pasakai, kad čia emocijos. Tada nebesigilini į turinį. Tai neadekvatus ir seksistinis argumentas, kurio kolegos vyrai netaiko vienas kitam“, – teigia D. Šakalienė, komentuodama kitų politikų pastabas, esą dažnas šios sprendimų priėmimo motyvas yra emocijos.
– Lietuvoje keičiasi premjeras, 19-oji Vyriausybė darbą jau baigė, laukiame kaip atrodys 20-oji, kaip atrodys koalicija, ar bus čia pokyčių ir, apskritai, kaip suksis performuluotos daugumos politika. Ar jūs laukiate kaip visa tai atrodys, ar, visgi, su šiokiu tokiu būgštavimu į visa tai žiūrite?
– Čia ne emocijų, o darbų klausimas. Aš esu ne tik laikinai šiuo metu einanti pareigas krašto apsaugos ministrė, bet ir socialdemokratų pirmininko pavaduotoja, valdybos ir prezidiumo narė. Tai reiškia, kad ir mano atsakomybė yra tai, ką mes toliau darysime, kaip atrodys mūsų koalicija ir Vyriausybė ir kaip mes įgyvendinsime duotus įsipareigojimus rinkėjams. Manau, kad mano kuruojamas failas patirs mažiausiai arba išvis nepatirs pokyčių. Kaip sakė mūsų kandidatė į ministro pirmininko poziciją, gynybos stiprinimas išliks prioritetiniu įsipareigojimu.
– Taip, Inga Ruginienė jau sakėsi, kad su prezidentu aptarė gynybos klausimus. Ji patikino, kad skirs pakankamai dėmesio krašto apsaugai. Bet čia yra kitų klausimų. Į tokio lygio pareigas turime visiškai naują veidą. Tad po truputį gauname įvairios informacijos, kas yra ponia I. Ruginienė, kokios jos silpnosios ar stipriosios savybės. Kol kas daugiau kalbama apie silpnąsias – patirties stoką. Išlenda įvairios detalės, kurios, galbūt, rodo ir bendrą jos savivoką. Štai pasirodė, faktas, kad ponia I. Ruginienė lankėsi Rusijoje po to, kai pastaroji okupavo Krymą. Ar tai svarbus niuansas, kalbant apie veikiausiai būsimos premjerės susigaudymą jūsų kuruojamoje srityje – geopolitikoje ir gynyboje?
– Man atrodo, kad per pastarąjį dešimtmetį mes turėjome ganėtinai sudėtingą Lietuvos politikos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu vertinimą. Stipriai keitėsi daugelio politikų pozicijos. Mano akimis žiūrint, šiuo metu esminis dalykas yra tai, koks yra mūsų kandidatės į premjero poziciją požiūris į gynybą dirbant šiai Vyriausybei. Taip pat – koks yra jos požiūris į Ukrainą. O ji šios Vyriausybės darbo metu bei jos programos rengimo metu tikrai nuosekliai ir pozityviai vertino poreikį krašto apsaugos finansavimui. Inga Ruginienė niekada neprieštaravo, niekada nepastatė saugumo klausimų prieš kitus klausimus.
– Taip, viskas tvarkoje – tam tikra prasme čia bendri vyriausybiniai dalykai...
– Jūs manęs klausiate apie jos adekvatumą vertinant geopolitinę situaciją – aš manau, kad ji tikrai supranta, kokia dabar yra geopolitinė situacija.
– Taigi buvusi kelionė į Rusiją neturėtų kelti klausimų apie geopolitinę I. Ruginienės nuovoką?
– Kaip suprantu, kelionė buvo prieš dešimt metų.
– Šiek tiek anksčiau, bet esmė, kad po Krymo okupacijos. Esmė, kad okupacija indikavo didžiulį geopolitinės situacijos pokytį.
– Jei žiūrėtume į mūsų NATO sąjungininkų elgesį, tai, matyt, didysis pokytis, deja, įvyko tik 2022 metais. Po Krymo aneksijos ir buvusi Seimo pirmininkė šachmatų turnyruose Sočyje žaidė. Žinoma, mąstymo pokyčio greičio norėtųsi visada didesnio iš visų. Bet esmė, kad dėl krašto gynybos su I. Ruginiene mes neturėjome nė vieno nesutarimo.
Po Krymo aneksijos ir buvusi Seimo pirmininkė šachmatų turnyruose Sočyje žaidė.
– Mes dar pakalbėsime ir apie jums keliamus klausimus dėl Lietuvos krašto gynybos, bet trumpai aptarkime šiuo metu rezonuojančia diskusiją. Jūs pati minėjote, kad esate ne tik krašto apsaugos ministrė, bet ir LSDP prezidiumo narė, o prezidiume ne taip seniai vyko paslaptingi dalykai. Socialdemokratai išsirinko kandidatę į premjerus. Sutikite, kad socdemams išrinkti I. Ruginienę į premjerus nėra tas pats, kas į konklavą susirinkusiems kardinolams išrinkti popiežių – jums negalioja griežti tylėjimo po pasibaigusio proceso įžadai. Kas ten nutiko? Puse lūpų jau kalbama apie įvykusią dramą, apie tai užsimena kai kurie socdemai. Iš pradžių kalbėta, kad pasirodžiusios žinutės privertė Eugenijų Sabutį pakeisti nuomonę dėl kandidatavimo. Šiandien jau aišku, kad E. Sabutis gavo specialiojo liudytojo statusą „čekučių“ byloje. Ar viskas jums aišku šioje istorijoje?
– Jei neturiu pakankamai duomenų apie situaciją, aš paprastai jos nekomentuoju. Šioje situacijoje kol kas neturiu pakankamai patikimos informacijos, kad viešai komentuočiau. Tad pasakysiu labai trumpai: mes išsirinkome kandidatę į ministro pirmininko poziciją ir dirbsime su ja.
– Kitas klausimas – būsimos valdžios kontūrai. Po Seimo rinkimų, kai buvo tik formuojama Vyriausybė ir valdančioji dauguma, man buvo susidaręs toks įspūdis, kad iš Ministrų kabineto buvote viena iš aštriausiai reagavusių dėl Remigijaus Žemaičio vedamos partijos dalyvavimo daugumoje. Mes dabar vėl grįžtame į panašią situaciją: ar valdančiajai daugumai reikia „aušriečių“, ar dora toliau gyventi klaidoje, kaip suformulavo prezidentas Gitanas Nausėda. Ar visgi reikia bandyti eiti be jos? Ar visa dosjė, kurią turi „Nemuno aušra“ ir R. Žemaitaitis, verčia rimtai pagalvoti apie tolesnį obuoliavimą su šia politine jėga? Ar visgi jūs, kaip už krašto apsaugą atsakinga ministrė, manote, kad nueitas kelias iki šiandien leido tam tikrus būgštavimus bei stresą išsklaidyti?
– Matau dramatiškus opozicijos ir kai kurių teoriškai koalicijoje esančių pareiškimus, tarsi jie būtų formavę ar palaikę ankstesnę Vyriausybę. Nereikia už mus daryti šito darbo – nuspręsime patys. Situaciją vertinu remdamasi duomenimis. Man atrodo, kad politiniame lauke pastaruoju metu turime nemažai nereikalingų emocijų. Todėl pirmiausia turėtų būti svarbūs faktai. Ši politinė jėga („Nemuno aušra“ – ELTA) balsavimuose dėl gynybos vienareikšmiškai palaikė Vyriausybės programą ir gynybos klausimais balsuodavo taip, kad tai atitiktų mūsų nacionalinio saugumo ir gynybos interesus. Antra, daugiau antisemitinių veikų nebuvo padaryta. Per šį laikotarpį, kai veikė 19-oji Vyriausybė, naujų skandalų, susijusių su partijos lyderio veiksmais ar kitais jo frakcijos nariais, antisemitizmo kontekste nebuvo.
Trečias dalykas – kai kalbame apie gynybos finansavimą, iš jų pusės ginčo dėl to taip pat nebuvo. O nuomonių apie kas tinkama ar netinkama krašto apsaugai pareiškia visos politinės jėgos. „Nemuno aušra“ čia neišsiskiria neigiama prasme. Dar vienas momentas – tarptautinė reakcija. Manau, kad situaciją (dėl R. Žemaitaičio – ELTA) atidžiai stebėjo tarptautiniai partneriai, ypač pirmosiomis savaitėmis. Tačiau jau daug mėnesių niekas jokių klausimų apie tai nebeužduoda.
– Jūs sakote, kad „Nemuno aušra“, atėjusi į socialdemokratų vedamą valdančiąją koaliciją, sugebėjo pagerinti savo reputaciją?
– Aš sakyčiau, kad sumažino savo rizikos lygį. Tai, kaip vertinau tą riziką prieš pradedant dirbti 19-ąjai Vyriausybei, buvo ženkliai blogiau.
– Tai jūs pakeitėte nuomonę dėl „Nemuno aušros“ ir R. Žemaitaičio?
– Ne. Aš nepakeičiau nuomonės dėl kolegos. Remigijaus Žemaitaičio veiksmus mes įvertinome, buvo parlamentinė komisija dėl galimo Konstitucijos pažeidimo ir aš buvau tos komisijos narė. Tu negali atgaline data įvertinti to paties veiksmo kaip nors kitaip. Remiantis tuo metu esamais Remigijaus Žemaitaičio veiksmais, tada tikrai jį vertinau kaip keliantį daug didesnę riziką Vyriausybės darbui. Dabar balsavimai dėl gynybos, jų („Nemuno aušros“ – ELTA) elgesys dėl krašto apsaugai svarbių sprendimų, jokių naujų antisemitinių incidentų, nebėra ir tarptautinės bendruomenės nerimo...
– Ne visai sutiksiu. Po antisemitinių pasisakymų buvo ir pasisakymai apie Ukrainą. Pamenate, R. Žemaitaičio pareikšimai apie tai, kodėl nereikia lankytis Ukrainoje, buvo sukėlę skandalą. Tai reiškia, kad su antisemitizmu nebūtinai viskas pasibaigė. Ar tikrai galima kalbėti, kad kažkas pasibaigė?
– Komentarai apie Ukrainą nepriimtini. Mažesnė rizika nereiškia jokios rizikos.
– Štai konservatoriai ir liberalai kalba apie demokratijos eroziją, kurią kelia būtent jūsų koalicijos partneris.
– Man atrodo, kad konservatoriai apie demokratijos eroziją kalba nuolat. Tai jiems vienas iš svarbių naratyvų. Jie turi teisę taip kalbėti.
– Ar, jūsų nuomone, galimai keliama demokratijos erozija nėra saugumo faktorius?
– Aš galėčiau kalbėti apie saugumo eroziją, kada konservatoriai, kurie yra labai dideli tėvynės patriotai, žinodami, kad mūsų krašto gynybai reikia kur kas didesnių lėšų ir greitesnių sprendimų, susijusių su įsigijimais, to nedarė. Žinodami, kad 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai nė iš tolo neužteks krašto saugumui, kad mes turėsime priimti papildomus sprendimus, kurie yra susiję su naujai mums kylančiais iššūkiais, suplanavo trimetį biudžetą su maždaug 3 proc. gynybai. Tai neadekvatu esamoje geopolitinėje situacijoje. Tai yra saugumo erozija ne tik per retoriką, bet ir per konkretų elgesį. Socdemai skyrė krašto gynybai pinigų tiek, kad kariuomenė gali normaliai planuoti ir spartinti įsigijimus. Mano akimis, saugumo failą mes kaip tik stipriname.
– Taigi, nereikėtų sureikšminti opozicijos kalbų apie demokratijai kenkiančią partiją? Jūs sakote, kad galima koalicijoje išlaikyti status quo, nes tai nepakenks nacionalinio saugumo tikslų įgyvendinimui.
– Ne. Dėl status quo išlaikymo koalicijoje dar anksti kalbėti. Bus rimtų klausimų. Tačiau pasirinkimas toli nuo idealaus. Visos politinės jėgos Seime turi iššūkių. Mes turime politinių jėgų, kurios buvo nuteistos. Ir dėl finansinių nusikaltimų – „dėžučių“ – ir dėl kitokių skandalų. Turime politinę jėgą, kurioje pilnas komplektas: nuo nuteisto pedofilo iki teisiamo GRU agento, iki sunkiais nusikaltimais įtariamų eksministrų sutuoktinių ir nuteistų dėl čekių. Deja, kaip ir pas mus.
– Iki socdemų pirmininko ir premjero, kuris paskendo klausimų liūne apie verslus...
– Taip pat ir šitas. Politinės jėgos Lietuvoje turi labai rimtų problemų. Tai labai nemalonus ir labai sudėtingas procesas.
– Generalizuokime – kokio lygio tai problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos politinis elitas? Kokio lygio tai yra problema saugumui dabartiniame geopolitiniame kontekste?
– Iš vienos pusės, tai demokratijos augimo skausmai. Mes keičiamės. Iš sovietinio kalėjimo mes išsivadavome fiziškai, bet reikia dešimtmečių mentaliteto kaitai. Tai vis dar vyksta. Ir tai yra papildomas rizikos veiksnys. Mes juk sėdime šalia sovietinio kalėjimo, kuris ir dabar kėsinasi į mūsų nepriklausomybę bei saugumą. Todėl turime suprasti, kad to suvokimo ir augimo metu turime sugebėti konstruktyviai dirbti. Net jei ne visada pavyksta draugiškai. Mes turime suvokti, kad šalia mūsų yra didžiulis miško gaisras ar kylantis potvynis – ir turime nedaug laiko pastatyti apsauginį pylimą.
– Jūs, viena vertus, kalbate apie šalia mūsų tykantį žvėrį – su tuo visi sutiks. Tačiau nežinau, ar visi skaitantys mūsų pokalbį sutiks, kad koalicijos partneris, apie kurį kalbėjome, nėra svarbus faktorius saugumui, kalbant apie grėsmę, kuri kyla sėdint netoli to žvėries.
– Aš vertinu konkrečius faktus, kaip ši politinė jėga sprendė klausimus, susijusius su krašto gynyba. Tačiau rizikų yra su visais partneriais. Paveikslas yra komplikuotas. Mums teks sudėtingas uždavinys įsivertinti, kaip atrodys naujoji koalicija ir Vyriausybė.
– Taip, pakalbėkime apie kai kurias saugumo detales. Kone 100 kilometrų skrido sprogmenų turėjusi „Gerbera“. Šį procesą lydėjo diskusijos. Jos nenutilo, kai bepilotį pavyko surasti ir kai paaiškėjo, kad visgi ten buvo sprogmenų. Numušti ar nenumišti. Numušti – pavojinga, nes negalime šaudyti į kairę ir dešinę. Ne, visgi reikia numušti kuo anksčiau, prie pat pasienio. Šią diskusiją Prezidentūra apibendrino kaip tam tikrą chaosą.
– Viso šio informacinio triukšmo fone yra trys aspektai, kurie išliks stabilūs. Nėra jokių įrodymų, kad tai buvo tyčinis incidentas, kad dronas tikslingai paleistas į mūsų teritoriją – tai, greičiausiai, Ukrainos oro gynybos dezorientuotas dronas. Antras dalykas – tokių incidentų tikimybė auga. Mes esame šalia karo zonos. Kol Rusija niokos Ukrainą ir Ukrainos oro gynyba dirbs savo darbą ne tik naikindama kinetinėmis priemonėmis, bet ir elektroninės kovos priemonėmis klaidindama dronus, tikimybė, kad pas mus atskris tiek „Gerberos“, tiek „Shahed“ išlieka ir auga. Rusija spartina savo ginkluotės apimtis ir didina į Ukrainą leidžiamų dronų skaičių. Trečias stabilus dalykas – oro gynybos vaizdas labai sparčiai keičiasi. Technologijos bei jų taikymas mūšio lauke kinta ne metais, o savaitėmis. Šie trys aspektai reiškia, kad galima šiek tiek pakritikuoti buvusią Vyriausybę. Juk lygiai prieš metus, mes turėjome incidentą dėl „Shahed“ Latvijoje. Jau praėjusią vasarą buvo žinoma, kur mes esame, tačiau oro gynybos koncepcija nebuvo keičiama…
– Paprastas žmogus gali tokį vaizdą matyti. Ministrė sako, kad ne viską padarė buvusi valdžia...
– Pakartosiu. Norėtųsi pakritikuoti praėjusią Vyriausybę, kad ji nepadarė tam tikrų dalykų, nors prieš metus buvo matoma, kad tas pokytis yra reikalingas – tiek finansiškai, tiek keičiant kariuomenei keliamas užduotis. Tačiau tuo pačiu metu technologiniai pokyčiai yra tokie greiti, kad visas NATO aljansas pastaraisiais metais ir mėnesiais keičia savo oro gynybos koncepciją (...).
– Tai ką artimiausiu metu padarysite?
– Jau prieš keletą mėnesių, pradėjusi darbą krašto apsaugos sistemoje, daviau užduotis pateikti dronų ir antidroninių priemonių integracijos į mūsų pajėgas koncepciją, taip pat įvertinti pokyčio poreikį – ir rezultatas, kuris man buvo pateiktas, rodo, kad mums reikės iki 0,5 mlrd. papildomų lėšų, siekiant atliepti naują ir netipišką grėsmę.
Tad stengiamės panaudoti tai, ką mes turime, bei, žinoma, integruoti naujus dalykus. Taip pat siekiame kaip įmanoma prisitraukti kuo daugiau papildomų pajėgumų iš NATO sąjungininkų. Mes dirbame tiek ginkluotės įsigijimuose, tiek keičiant teisinį reguliavimą, tiek dirbame su sąjungininkais dėl papildomų priemonių, kurias jie galėtų pas mus pritaikyti. Auginamės ir savo įgūdžius bei keičiame mūsų vidinę struktūrą.
Pasiūliau kreiptis į NATO generalinį sekretorių – ir ne tik informuojant apie padėtį, bet ir paprašant skirti papildomų sąjungininkų pajėgumų, išnaudojant naujausius gynybinius sprendinius. Mes žinome, kad mūsų kolegos vykdo įvairius eksperimentus tiek su turima ginkluote, tiek kuria naują ginkluotę. Kai kurie sertifikavimo procesai dar nebaigti, tai siūlome tam tikrus sertifikavimo procesus vykdyti mūsų teritorijoje, tiesiai pasienyje. Gal bus galimybė į gyvus taikinius išsibandyti (šypsosi).
Po šito laiško turėjau galimybę penktadienį pasikalbėti su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų vadu Europoje generolu Alexus G. Grynkiewich. Su juo aptarėme labai konkrečias priemones. Nedelsiant pradėta dalintis papildoma žvalgybine informacija, siekiant efektyviau stebėti oro erdvę. Artimiausiomis savaitėmis į Lietuvą atvyks NATO ekspertų komanda, kuri įvertins šalies oro erdvės stebėsenos sistemą ir pateiks rekomendacijas.
– Kitaip tariant, sąjungininkai čia ar į regioną atgabens papildomas priemones prieš dronus?
– Taip, taip pat vyksta procesai dvišaliu lygmeniu su atskirais sąjungininkais dėl papildomų jų pajėgumų atvykimo. Sutarta, kad tai yra bendras NATO reikalas, kad tai nėra tik Lietuvos reikalas. Dvišaliu formatu kalbame dėl tam tikrų papildomų priemonių, tam tikrų eksperimentinių pajėgumų taikymo. Kai kurias priemones, susijusias su dronų detekcija ir neutralizavimu, sąjungininkai jau atsiveža ir planuoja išsibandyti.
O mes savo ruožtu dislokavome rytinėje Lietuvos pusėje oro gynybos padalinį su radarais ir efektoriais. Jis yra sustiprintas sausomos pajėgų mobiliomis grupėmis su tam tikra ginkluote. Taip pat vykdome pratybas, kovinius šaudymus. Šis procesas vyko ir anksčiau, dabar jis suintensyvintas.
– Iš to, kas yra daroma su sąjungininkais ar telkiant šalies resursą, kiek didėja tikimybė, kad pasikartosiantys bepiločių pasirodymų atvejai baigsis laiku ir vietoje, kad jie bus nuleisti?
– Tokia tikimybė yra ženkliai didesnė. Mes ir patys savo pajėgumus dislokavome prie rytinės sienos, mūsų sąjungininkai atsiveža tam tikras priemones. Taip pat mūsų reguliarių susitikimų su vidaus reikalų ministru ir jėgos struktūrų vadovais metu sutarta dėl apsikeitimo informacija bei papildomo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) apginklavimo poreikio, kurį sieksime nedelsiant įgyvendinti, o kai kuriuos procesus paspartinti. Kalba eina ne tik apie pasienį, bet ir apie kritinės infrastruktūros apsaugą.
– Kaip tai atrodytų, kaip būtų numušamas į Lietuvos teritoriją įskridęs dronas?
– Įvertinus visas saugumo aplinkybes ir nusprendus numušti droną, tai būtų atlikta taikant kompleksą priemonių, priklausomai nuo drono tipo, dydžio, greičio ir to, ar jie kelia karinę, žvalgybinę ar civilinę grėsmę. Kinetiniu būdu, kai tiesiogiai fiziškai sunaikinamas dronas, tai pasiruošę atlikti oro policijos naikintuvai, oro gynybos padaliniai, sausumos pajėgų mobilūs patruliai su sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Ruošiame ir kitas priemones, kurių dėl informacijos jautrumo nevardinsiu. (...).
– Kitaip tariant, aptikusi į Lietuvą galimai atskrendanti droną, kariuomenė ruošiasi ir jau idealiu atveju, pasitelkus šią ginkluotę, bepilotį nuleidžia.
– Toks planas – nors iškart sakau, kad dalis pokyčių įvyks ne per kelias dienas. Tačiau kai kurie procesai jau finalizuojami. Reakcijos greičiui padės ir sutrumpintas sprendimo priėmimo algoritmas, kurį pasirašiau praeitą savaitę. O mano minėtas lanksčios oro erdvės koncepcijos įgyvendinimas leis pasiekti finišo tiesiąją artimiausiomis savaitėmis. Kartu su Susisiekimo ministerija baigiame parengti mechanizmą, kad kariuomenės vado teikimu būtų žaibiškai uždaryti tam tikri oro erdvės koridoriai, kad taikos sąlygomis būtų kaip įmanoma saugiau sunaikinti šiuos taikinius tuo pačiu nesukeliant pavojaus civiliams objektams, kurių taikos metu pilnas dangus.
Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad neturime gylio, formuojame sprendinius, kurie leistų aptikti taikinius kuo anksčiau, ir turėti galimybę naikinti juos iki apgyvendintų teritorijų. Nes reikia suprasti, kad didelę žalą padaro krentančios nuolaužos. Ukraina turi nepalyginamai didesnį gylį ir tai tenka nuolat naikinti taikinius virš gyvenamųjų namų.
– Sutiksite, kad paskutinė „Gerbera“ yra tragiška istorija, kuri tapo gera pamoka?
– Sunki pamoka. Bet naudinga. Ačiū Dievui mes turėjome gerai pasibaigusią situaciją, kuri mums leido gauti labai daug naudingos informacijos. Sprendimai būtent dabar yra formuojami. Galiausiai reikia suprasti dar vieną dalyką – ukrainiečiai nenaikina dronų pasienyje.
– Nes turi strateginį gylį.
– Taip, jie gali pasiruošti. Net kai yra detektavę droną, jie gali gana ilgai laukti ir naikinti patogesnėje vietoje. Mes neturime gylio.
– Bet tai nėra pasiteisinimas, tai realybė.
– Tai nėra pasiteisinimas, tai įvardinimas dar vieno apsunkinančio veiksnio. Tad labai svarbu derinti visas stebėjimo ir kitokias informacijos gavimo priemones, kad droną matytume kaip įmanoma iš toliau.
– Ir, visgi, nepaisant priemonių ir strategijų, apie kurias jūs kalbate, diskusija, kuri sukasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), nėra palanki jums. Neteisingas išteklių organizavimas ir neteisingas įsigijimų prioritetizavimas, sako kai kurie NSGK nariai. Kam reikia transportinių lėktuvų iš Brazilijos, kai turime problemų neutralizuojant „Gerberas“? Jūs nesutinkate su kritikais, nes esate įsitikinus, kad dabartinė prioritetų tvarka yra teisinga, ar nenorite jos keisti, nes atsitraukti tapo principo reikalas?
– Nežinau, kodėl pasiūlėte tokias dvi alternatyvas. Nei tas, nei tas.
– Tada dėl ko?
– Atsižvelkime į faktus. Buvęs ministras (Laurynas Kasčiūnas – ELTA) patvirtino tuos planus, pagal kuriuos vykdomi įsigijimai. Nieko neišbraukėme, tik pildome. Prieš gerą pusmetį situacija nebuvo tokia skirtinga lyginant su dabar. Mes juk nesulėtinome nieko iš to, kas buvo jo suplanuota. Priešingai – daug dalykų pagreitinome. Tai kritika iš kadenciją baigusio ministro yra gana įdomi. Antras dalykas, kai kalbame apie NSGK pirmininką... Intensyvus ministrės ad hominem svarstymas kiekviename NSGK posėdyje, bet pritrūksta dėmesio, pavyzdžiui, svarstyti gynybos pramonės paketo klausimą, nors pateikimas įvyko dar pavasario sesijoje... Beje, įdomiai atrodo spaudimas ministrei, kai vyksta keliolikos milijonų eurų vertės konkursai, kuriuose kaip viena pagrindinių galimų tiekėjų dalyvauja NSGK pirmininko įmonė – teisiškai įmonės akcininkas yra įmonės bendrasavininkis.
– Prezidentūra neseniai užsiminė, kad nemato bėdos, jog NSGK pirmininkas turi įmonės, gaminančios dronus, akcijų. Tačiau jūs, regis, žadėjote pasiaiškinti dėl šios G. Jeglinsko situacijos.
– Akcijų turėjimas savaime nieko blogo nereiškia, tačiau mes pasižiūrėjome į Krašto apsaugos sistemoje 2024-ųjų antroje pusėje įvykusių ir 2025-aisiais metais vykstančių dronų pirkimų tiekėjus – akivaizdu, kad įmonė, kurios valdyboje buvo ir akcijų turi NSGK pirmininkas, yra viena pagrindinių konkursų dalyvių. Jei netaikome dvigubų standartų, klausimų, matyt, turėtų kilti.
Tęsiant ankstesnę temą. Jeigu mes kalbame apie įsigijimų planus, yra du svarbūs momentai. NATO regioniniai gynybos planai įpareigoja kiekvieną mūsų regione esančią valstybę uždengti savo dalį. Mes prisiėmėme įsipareigojimus. Tai kaitalioti gynybos planus reaguojant į antraštes ar reaguojant į reitingų besivaikančių politikų pasisakymus būtų neatsakinga. Karinis patarimas man yra esminis. Jei kariai man sako, kad mums tikrai reikia šio pajėgumo tam tikriems uždaviniams, aš į tai atsižvelgiu. Karinio transporto lėktuvų įsigijimas, mūsų karinėms oro pajėgoms, yra labai svarbus. Tačiau jų įsigijimas nėra jokiais būdais planuojamas atimant lėšas iš to, kas jau suplanuota. Dabartiniai mūsų lėktuvai greitai nebegalės skraidyti Europos Sąjungos (ES) erdvėje.
– Jūs sakote, kad dėl lėktuvų C-390 įsigijimo nebus kažko mažiau oro gynybai.
– Jokiais būdais. Karinio transporto lėktuvai nėra pirmos eilės prioritetas, tačiau tai yra sparčiai artėjantis poreikis – tiek dėl būtinybės mums vykdyti NATO įsipareigojimus transportuojant krovinius ir karius, tiek dėl greitos „Spartanų“ gyvenimo ciklo pabaigos. Beje, šitas poreikis ir buvusiam ministrui Karinių oro pajėgų buvo indikuotas. Atėjusi į dabartines pareigas radau ne vieną situaciją, kur reikėjo greitų sprendimų. Turėjome situacijų, kur mažiausiai dešimtimis milijonų pabrango būtini įsigijimai dėl atidėliojimo. Ieškome lėšų kariniams transporto lėktuvams, nors šiuo metu dar tik vykdome derybas.
O oro gynyba yra mūsų prioritetų sąraše, skubos tvarka ieškome papildomų lėšų įsigijimams dar šiemet, aš paprašiau kariuomenės, kad man pateiktų sąrašą kokių papildomų pajėgumų oro gynybai reikia. Ypač akcentuojantis į antidroninę gynybą. Taigi, lėktuvai nėra ta eilutė, dėl kurios mes nubrauktume kažką iš mūsų divizijos, įskaitant oro gynybos pajėgumus.
– Užsiminėte apie klimatą NSGK. Jūsų santykis su komitetu man šiek tiek primena tuos laikus, kada ponas Arvydas Anušauskas buvo krašto apsaugos ministras, o Laurynas Kasčiūnas – NSGK pirmininkas. Tada buvo trintys, diskusijos. Žinoma, tuo metu tos trintys labiau priminė pasidaužymą pagalvėmis ar brolišką pasignaibymą, o dabar, jūsų atžvilgiu, rimtesni dalykai. Kaip jūs suprantate šį konfliktą? Pirmiausiai, tarp jūsų ir pono G. Jeglinsko. Tai dviejų paradigmų, kaip ginti tėvynę, nesutarimas ar kažkas kito?
– Nežinau, ar tinka žodis konfliktas. Jis apibūdina situaciją, kai iš dviejų pusių yra proaktyvūs, agresyvūs veiksmai. Aš nepasakyčiau, kad mes turime konfliktą, nes aš nesielgiu priešiškai ar agresyviai nei vieno iš NSGK narių atžvilgiu. Tačiau jų priešiška pozicija mano atžvilgiu jau pasiekė tokį tašką, kad tapo visiems akivaizdi. Tai neatrodo konstruktyvu. Praėjusios kadencijos metu buvo suformuota labai prasta praktika, kada NSGK pirmininkas ir krašto apsaugos ministras buvo nuolatinėje įtampoje. Tai nėra gera praktika. Ypač kai sutariame, jog saugumas yra bendras prioritetas. Aš būdama opozicijoje valdančiųjų atžvilgiu elgiausi konstruktyviai ir pagarbiai.
– Bet gal tada jūs sutikdavote su tuometinių valdančiųjų pozicija. Gal dabar problema yra tai, kad tiek opozicija, tiek vienas iš valdančiųjų nesutinka su jūsų, pavadinkime taip, strategija gynybos srityje.
– Galėčiau pajuokauti, kad tai jie sutikdavo su mano pozicija. Mano formulė – gynyba aukščiau partinių ideologijų – tuomet tiko. Šiaip ar taip ne juos, o mane kviesdavo į rimčiausius formatus, kad ir tos pačios Miuncheno saugumo konferenciją, ar JAV rengiamus wargaming’us. Tai gal nesimatuokime, sakykime, kompetencijų dydžiais. Nereikėtų kartoti praeitos kadencijos klaidų – net jei kažkas turi lūkestį, kad gal ir šįkart pavyks išėsti krašto apsaugos ministrą ir peršokti į norimą kėdę.
Dabartinėje situacijoje, manau, kad tai ne tik nekonstruktyvu, bet ir neoru. Kai kalbame apie gynybos planus, buvęs ministras L. Kasčiūnas patvirtino tuos visus dokumentus, kurių pagrindu aš dirbu. Pasigirsta priekaištų, kad aš netarnavau kariuomenėje. Norėčiau priminti, kad nei vienas krašto apsaugos ministras Lietuvoje netarnavo kariuomenėje, o ir vieneri metai tarnybos kariuomenėje vargu, ar yra labai didelis pasiekimas.
– Bet diskusijų, kuriose buvote kritikuojama, yra ne viena. Ne tik dėl planų ar oro gynybos. Buvo karinės žvalgybos vado klausimas. Diskutuota, ar tinkama buvo perkelti į rezervą pulkininką Elegijų Paulavičių. Istorija tarsi uždaryta ir iki teismų nenueita, nes sugebėta susitarti. Bet šioje visoje diskusijoje į jus buvo referuota, kad gal per emocionaliai sureagavote. Iš kur tokios referencijos į jūsų emocionalumą, spontaniškumą priimant sprendimus? Jų esama.
– Sakyčiau, kad čia yra paradoksas... Lietuvos pozicija NATO gynybos ministrų formatuose girdima garsiai ir aiškiai. Generalinis sekretorius ir kolegos vertina mano konkretumą ir kietumą. Gynybos pajėgumų stiprinimas juda kaip niekad sparčiai. Sprendžiu visas problemas – net ir nemalonias. Todėl, matyt, belieka kritikuoti emocijas.
Savo sprendimus visada grindžiu duomenimis ir faktais. Kaip ministrė, visada pirmiausiai vertinu karinį patarimą. Sprendimus, kurie susiję su mano vadovaujamomis institucijomis, aš visada grindžiu duomenų surinkimu, pokalbiais su darbuotojais, kariais.
Nenustebinsiu pasakydama, kad ir vyrai, ir moterys turi emocijas. Jei jų nėra, tada sakome, kad žmogus sociopatas. Emocijos yra normalu. Tačiau sakyti, kad moteris politikė, ministrė, premjerė, prezidentė ar einanti kitas pareigas yra emocionali – tai yra diskreditavimas bet kokių jos sprendimų validumo. Kai nenori girdėti faktų, nenori girdėti argumentų ir negali jiems paprieštarauti – tada lengva ranka pasakai, kad čia emocijos. Tada nebesigilini į turinį. Tai neadekvatus ir seksistinis argumentas, kurio kolegos vyrai netaiko vienas kitam.
– Bet jei kalbėtume konkrečiai dėl karinės žvalgybos vado klausimo, tai kritikos ar bent jau nuostabos susilaukėte ne tik iš G. Jeglinsko, bet ir iš kitų. Ne visi suprato tokio sprendimo motyvo, ne visi buvo užtikrinti, kad tai geras žingsnis.
– Prieš priimdama labai sunkų sprendimą pradėti tam tikrus procesus, aš pasitariau su asmenimis, kurie buvo tiesiogiai susiję su situacija. Tiek kariuomenės viduje, tiek su prezidentu, informavau buvusį premjerą. Priėmiau sprendimus remdamasi gauta informacija ir mane įpareigojančiais veikti teisės aktais. Nekomentuosiu šios situacijos baigties, nes mes turime griežtą sutarimą, siekiant viešai neatskleisti karinei žvalgybai galinčios pakenkti vidinės informacijos. Apie tai kalbėti daugiau nėra prasmės.
– Kaip suprantu, pasijutote šioje situacijoje palikta, liaudiškai tariant, ant ledo?
– Siekiant viešai neatskleisti karinei žvalgybai galinčios pakenkti vidinės informacijos, šios situacijos sutarėme daugiau nekomentuoti. Ji negali būti politinių kovų įkaitu.
– Mes kalbame veikiausia ne apie pačią situaciją, kurios negalima komentuoti, o apie tai, kad tie, su kuriais tarėtės, vėliau už jūsų nugaros nebestovėjo.
– Klausimas uždarytas. Mano prioritetas – valstybės interesas.
Naujausi komentarai