„Manau, kad bent jau susėsti ir pasitarti apie tai, kokią prasmę tame matome, tikrai reikėtų. Jeigu matome tame prasmę, o nenorėtume dar vieno politinio spektaklio, tai tikrai, kodėl gi ne“, – BNS šią savaitę sakė D. Šakalienė.

Idėją partijoms pasirašyti naują nacionalinį susitarimą dėl krašto gynybos kelia opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Aistros dėl mūsų gynybos politikos yra pasiekusios jau tokį laipsnį, kai galbūt reikėtų kažkokio naujo puslapio. (...) Manau, kad dabar yra laikas vėl susėsti, sutarti dėl krypčių“, – sakė jis.

Konservatoriai atnaujinti partijų susitarimą buvo siūlę vasarį, taip pat kreipėsi į prezidentą, prašydami inicijuoti šį procesą. Tačiau tąkart, pasak L. Kasčiūno, tuometinis premjeras Gintautas Paluckas ir D. Šakalienė „idėją atmetė“.

Jeigu matome tame prasmę, o nenorėtume dar vieno politinio spektaklio, tai tikrai, kodėl gi ne.

Dabar į diskusijas dėl gynybos susitarimo atnaujinimo palankiai žiūrinti ministrė artimiausiu metu ketina apie tai pasikalbėti su premjere Inga Ruginiene bei laikinuoju Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku, Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi.

„Su partijos pirmininku ir premjere sutarsime, kada galėtume artimiausiu metu inicijuoti pokalbius su kitų partijų vadovais, nes vis dėlto tai yra politinių partijų susitarimas“, – BNS kalbėjo ministrė.

Vis dėlto D. Šakalienė mano, kad ir be gynybos susitarimo pavyko skirti daugiau lėšų gynybos poreikiams.

„Paprastai vienas iš esminių tikslų nacionalinių politinių partijų susitarimo dėl gynybos būdavo sutarimas dėl gynybos finansavimo, tai šį tikslą mes pasiekėme ir be to (gynybos susitarimo – BNS). Tačiau matome, kad vyksta daug labai aštrių diskusijų dėl prioritetų, vieni su jais sutinka, kiti turi priekaištų, tad manau, kad visuomet susitelkimas ir bendras politinių jėgų veikimas gynybos srityje yra prioritetas ir turi būti prioritetas“, – pabrėžė ministrė.

BNS rašė, kad pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo, krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Šis punktas jau įvykdytas, šiemet jis sudaro apie 4 proc. BVP.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.