O jų teks padaryti ne vieną – po iškilmingos Seimo narių priesaikos ceremonijos penktadienio vakarą bus renkamas Seimo pirmininkas, Seimo pirmininko pavaduotojai, sudaromos frakcijos, numatoma patvirtinti Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sudėtis.

Į Seimo pirmininko postą naujoji trijų partijų – konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos –valdančioji koalicija ketina kelti liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūrą.

V. Čmilytė-Nielsen yra šachmatininkė profesionalė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, 2011 m. – Europos šachmatų čempionė.

V. Čmilytė-Nielsen yra šachmatininkė profesionalė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, 2011 m. – Europos šachmatų čempionė.

Parlamentarė turi Latvijos universiteto Filologijos fakulteto anglų filologijos diplomą.

Pretendentė vadovauti Seimui augina keturis sūnūs.

ELTA primena, kaip Statute reglamentuotos Seimo pirmininko ir pavaduotojų rinkimo procedūros.

Seimo pirmininkas renkamas pirmajame po rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu. Kandidatus į Seimo pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.

Kandidatus į Seimo pirmininko pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo pirmininkas siūlo taip, kad Seimo pirmininko pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai. Seimo pirmininko pavaduotojai renkami slaptu balsavimu.

Po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis. Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 minučių, o kandidatui į Seimo pirmininko pareigas – iki 30 minučių kalbėti ir tiek pat laiko atsakyti į klausimus. Po to, jei Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.

Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai. Jeigu renkamų kandidatų į tas pačias pareigas pasiūlyta daugiau negu reikia išrinkti, balsuojama biuleteniais su kandidatų sąrašu.

Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių, išskyrus pakartotinius balsavimus, kai išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausiai balsų.

Jeigu nė vienas iš kandidatų negauna reikiamos balsų daugumos arba negalima nustatyti, kurie kandidatai yra išrinkti, nes jie surenka po lygiai balsų, rengiamas pakartotinis balsavimas.