Plenariniame parlamento posėdyje būsimų darbų vertinimus ir pasiūlymus pristatys frakcijų atstovai.

Kovo 10 d. pirmajame sesijos posėdyje, apžvelgdama būsimus darbus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad planuojama aptarti iniciatyvas, susijusias su nacionaliniu saugumu, gynybos finansavimu.

Parlamento vadovė nacionalinio saugumo srityje išskyrė Seimo nutarimo projektą „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“. Anot jos, Seimo patvirtinta programa taps pagrindu įgyvendinti ilgalaikius Lietuvos kariuomenės kovinės galios stiprinimo projektus. Taip pat siūloma Karo prievolės įstatymą išdėstyti nauja redakcija, kuria siekiama stiprinti visuomenės parengimą ginkluotai krašto gynybai, didinti aktyviojo personalo rezervo skaičių, kartu sukuriant teisines prielaidas palaipsniui pereiti prie visuotinio šaukimo.

Pavasario sesijoje Seimas ketina tobulinti lošimų sektoriaus reguliavimą. Parlamentarai  koreguos Konstitucijai prieštaraujančias Pensijų kaupimo įstatymos nuostatas dėl kaupimo pensijų fonduose.

Pristatydama Vyriausybės siūlomas iniciatyvas ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad be galo svarbi diskusijų dimensija bus saugumas plačiąja prasme, ne tik krašto gynyba, bet ir kiti aspektai.

Pasak jos, Seimui jau yra pateiktas tiek šaukimo sistemos tobulinimas, tiek ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto pratęsimas. Taip pat bus pateikti pasiūlymai dėl Kibernetinio saugumo įstatymo naujos redakcijos, principinės kariuomenės struktūros.

Vyriausybės vadovė tarp itin aktualių klausimų išskyrė ir energetinę nepriklausomybę.

„Šioje sesijoje pateiksime Nacionalinę energetinės nepriklausomybės darbotvarkę, kurioje bus siekiama užfiksuoti naujus, dar ambicingesnius Lietuvos energetikos tikslus – iki 2050 metų pasigaminti 100 proc. švarios energijos ir tapti visiškai nepriklausoma valstybe kartu užtikrinant energetikos išteklių prieinamumą vartotojams, saugią ir patikimą infrastruktūrą ir kuriant naują energetikos pramonę Lietuvoje“, − pabrėžė I. Šimonytė.

Sesijos metu Seimas išklausys prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, bus pateikta Vyriausybės 2023 m. veiklos ataskaita.

Pavasario sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 89, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 228 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas.