Atkuriant taiką ir saugumą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje turi būti išvestos bei nuo pasienio atitrauktos Rusijos ginkluotosios pajėgos, pažymi ketvirtadienį rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje priėmęs Seimas.
Rezoliucija priimta 49 Seimo nariams balsavus už, vienam - prieš, 8 parlamentarams susilaikius.
Rezoliucijoje išvardijami ir kiti principai, kuriais turi būti vadovaujamasi sprendžiant konfliktą regione: okupuotoje Ukrainos teritorijoje veikiančių marionetinių separatistinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Ukrainos jurisdikcijos atkūrimas Kryme bei gyventojams patrauklaus autonomijos modelio įdiegimas regione.
Taip pat rezoliucija Seimas ragina abi šalis sudaryti sąlygas dialogui - susilaikyti nuo veiksmų, tokių kaip separatizmo skatinimas ir šantažas energetikos sektoriuje, kuriais apsunkinama taikaus, tarptautinės teisės principus atitinkančio konflikto sprendimo paieška.
Europos Sąjungą Lietuvos parlamentas kviečia traktuoti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos kaip vieną iš pagrindinių strateginių bendros ES energetinio saugumo politikos uždavinių.
Seimas skatina demokratijos plėtros, teisinės valstybės kūrimo ir kitas vidaus reformas Ukrainoje, kad būtų veiksmingai sprendžiamos vidaus politinės ir jurisdikcijos atkūrimo okupuotoje teritorijoje problemos ir Ukraina taptų visateise Europos ir transatlantinių organizacijų nare.
Taip pat Europos Sąjungai siūloma inicijuoti daugiašalio Krymo okupacijos ir aneksijos žalos registravimo bei apskaičiavimo mechanizmo sukūrimą, kad „būtų objektyviai įvertinti dėl Rusijos Federacijos neteisėtų veiksmų Ukrainos patiriami nuostoliai“.
Prieš rezoliucijos projektą pasisakę parlamentarai tvirtino, jog panašių pareiškimų Seime jau buvo priimta, ir situacijos Ukrainoje pareiškimai esą vis viena nepakeis.
„Man atrodo, čia nelabai solidžiai atrodo, kad mes vis kiekvieną savaitę po naują rezoliuciją (priimame - red.), tai pačiai Ukrainai atrodys, sakys, kas ten per vyrai ir moterys sėdi Seime, kad jie kiekvieną savaitę (rezoliuciją - red.) siunčia. Ar Vokietija siunčia kas savaitę, Prancūziją, Italija, Latvija, Estija? Truputėlį elkimės solidžiau. Nuo to niekas nepasikeis, bet mūsų autoritetas krenta“, - sakė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Vytautas Kamblevičius.
Vienas rezoliucijos teikėjų, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas atsakydamas pažymėjo, jog situacija keičiasi labai sparčiai, o tokios paramos laukia ir patys Ukrainos politikai.
„Įvairios šalys priima rezoliucijas, taip pat ir mūsų kaimynai lenkai, ir estai, taip pat Europos Parlamentas priėmė panašią rezoliuciją. Patys ukrainiečių politikai tikrai nori tokios paramos. Deja, įvykiai klostosi taip sparčiai, kad tenka priiminėt dažniau. Jei tai nebūtų pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo bandymas peržiūrėti sienas, ko labiausiai bijo Europa, tai galbūt ir nereikėtų“, - kalbėjo G.Kirkilas.
Kitas rezoliucijos iniciatorius, opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pažymėjo, kad „tų rezoliucijų, esant tokiai situacijai, labai netipinei ir labai greit besikeičiančiai į blogą pusę, labai reikia“.
Rezoliuciją „Dėl padėties Ukrainoje“ parengė Seimo vicepirmininkai socialdemokratas G.Kirkilas, liberalas Petras Auštrevičius, „darbietis“ Vydas Gedvilas, „tvarkietis“ Kęstas Komskis, opozicijos lyderis konservatorius A.Kubilius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka bei šio komiteto narys konservatorius Audronius Ažubalis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Juzefas Kvetkovskis.
Naudojant Rusijos karines pajėgas Ukrainai priklausęs Krymo pusiasalis po Vakarų nepripažįstamo referendumo kovą buvo prijungtas prie Rusijos, neramumai plinta Ukrainos rytuose.
Naujausi komentarai