Už tai, kad pataisa būtų priimta be pakeitimų, balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 33, susilaikė trys parlamentarai.

Seimo statutas numato, jog pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė parlamentarų, yra ne mažiau kaip 71 politikas iš 141.

Balsavusiųjų už veto atmetimą buvo visose Seimo frakcijose, bet labiausiai šią poziciją palaikė valdančiųjų Socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai. Tarp jų nebuvo nė vieno už veto atmetimą, susilaikė vienintelė socialdemokratė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Daugiausia prieš balsavusiųjų buvo tarp konservatorių ir demokratų.

Gitanas Nausėda siūlė palikti dabar Baudžiamajame kodekse nustatytas bausmes už piktnaudžiavimą.

Konservatorė Agnė Bilotaitė sakė, kad bausmių sušvelninimas gali turėti įtakos rezonansinėms byloms ir ne tik susijusioms su neteisėtų savivaldybių tarybų narių veiklai skirtų lėšų panaudojimu.

Be to, įsigaliojusi pataisa sutrumpins senaties terminus.

„Valstybės tarnyboje galės dirbti asmenys, pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo, jau po ketverių metų“, – teigė A. Bilotaitė.

Demokratė Agnė Širinskienė prieš balsavimą kreipėsi į jaunuosius socialdemokratus, ragindama jų neišsukinėti į vadinamąsias „čekiukų“ istorijas įsivėlusių partijos narių.

„Pagalvokite, kaip jūs būdami švarūs ir nesusitepę bandote išsukinėti kolegas“, – sakė ji.

Socialdemokratas Ruslanas Baranovas klausė, ar tie, kurie negali pagrįsti 200 ar 300 eurų išlaidų, verti tokios bausmės, kokia dabar yra.

„Bausmės dabar yra per griežtos, ir mes gelbėjame ne tik kokius nors mistinius čekiukininkus tarp mūsų, bet ir gelbėjame tuos, kurie susitvarkė kitaip – tą pačią Gintarę Skaistę matau, Andrių Bagdoną, Jurgitą Šiugždinienę, ji galbūt vienintelė, kuri galėtų mums atėjusi papasakoti iš moralinės pusės, kuri atsistatydino, o visi, kas neatsistatydino, nes buvo tvarka kitokia, gal pasitaupykime moralinius pamokymus kitai dienai“, – teigė jis.

„Aušrietis“ Raimondas Šukys sakė, kad sutrumpinus bausmes ir nusikaltimą perkvalifikavus į apysunkį, teismai galės labiau individualizuoti bausmę.

„Tai duos galimybę taikyti bausmę laikantis proporcingumo principo – ne taip, kaip yra dabar, kada teismas privalomai ir tam, kuris gailisi, grąžino pinigus, 500 ar 800 eurų, pripažįsta savo kaltę, ir tam, kuris išleido 12 tūkst. eurų ir nepripažįsta (kaltės – BNS), ir ginčijasi iki paskutinio, taiko tą pačią bausmę. Baudą vienokią ar kitokią, dažnai labai panašią, ir dažniausiai kaip papildomą bausmę skiria draudimą būti renkamam ir dirbti valstybės tarnyboje trejus ar ketverius metus“, – kalbėjo jis.

BNS rašė, kad Seimas rugsėjo 23 dieną priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis metais sutrumpino bausmę už tarnautojų ir politikų piktnaudžiavimą. Dėl to keistųsi ir pačio nusikaltimo kvalifikacija, jis nebebūtų laikomas sunkiu, taptų apysunkiu.

Pagal priimtas pataisas, tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, būtų baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Iki šiol galioja laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Taip pat nustatyta, kad tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauktų baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Iki šiol numatyta bausmė iki septynerių metų.

Prezidentas grąžino Seimui iš naujo svarstyti šias pataisas, nes, jo nuomone, tokio įstatymo įsigaliojimas apsunkintų ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą, turėtų neigiamų teisinių ir politinių padarinių.

Anot valstybės vadovo, priimant pataisas nebuvo tinkamai įvertinta, kokią įtaką nusikaltimo kategorijos iš sunkaus į apysunkį pakeitimas galėtų turėti skiriant bausmes, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus.

Veto taip pat teigta, kad bausmės sutrumpinimas sukurtų prielaidas nutraukti dabar taikomas kriminalinės žvalgybos priemones atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose.

Taisydami pastarąją spragą parlamentarai ketvirtadienį skubos tvarka priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymo papildymą, kad pareigūnai galėtų naudoti kriminalinės žvalgybos priemones ir minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose.

Anksčiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė išvis dalį piktnaudžiavimo veikų dekriminalizuoti. Norėta netaikyti baudžiamosios atsakomybės, jeigu politikai ir tarnautojai piktnaudžiaudami nepadarė didelės turtinės žalos.

Jeigu įsigalios Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, jos turės įtakos tiriant ir teismuose nagrinėjant vadinamąsias čekiukų bylas. Praktiškai visi teisiamieji šiose bylose yra sulaukę kaltinimų piktnaudžiavimu.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu yra įspėjusi, kad įsigaliojus minėtiems pakeitimams senaties terminas sutrumpės trejais metais, bus galima plačiau naudoti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, o kai kuriais atvejais reikšmingai sutrumpės laikotarpis, kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

STT šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybėse galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti daugiau kaip 30 asmenų, 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, per 20 politikų jau nuteisti.