Už Branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai įstatymą balsavo 104 Seimo nariai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas tvirtino, kad  priimtas įstatymas turės didelę reikšmę.

„Tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiu turės ypatingos reikšmės žmonių saugumui, jų gyvenimo kokybei ir valstybės pažangai“, - teigė V.Bakas.

Pasak jo, statydama nesaugią elektrinę, Baltarusija pažeidžia tris tarptautines konvencijas, projektas yra neskaidrus.

„Pasižymi tuo, kad projektas yra itin neskaidrus, vengiama atlikti streso testus, nepadarytas poveikio aplinkai vertinimas, taip pat neužtikrinamas bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis, su visuomene, neužtikrinamos konsultacijos. Taip pat yra problemų su vietos parinkimu, neįvertintas poveikis“, - tvirtino V.Bakas.

Jo teigimu, pripažindama Astravo AE nesaugia, Lietuva imasi lyderystės.

„Šiandien mes darome ne pirmą, tačiau labai svarbų, stiprų žingsnį, tam, kad galėtume užtikrinti mūsų šalies, mūsų visuomenės saugumą. Laukia labai daug darbo dirbant, bendradarbiaujant su mūsų kaimynais, įtikinant mūsų partnerius Europos Sąjungoje, kad arba tos statybos būtų sustabdytos, arba elektrinės eksploatacija niekada nebūtų pradėta“, - teigė V.Bakas.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis prognozavo, kad įstatymas padės Lietuvos diplomatams bendraujant su kolegomis Baltijos šalyse ir Europos Sąjungoje.

„Jis padės mūsų diplomatams sukurti užnugarį, kuris bus reikalingas siekiant įtikinti kolegas Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje ir visoje, aš sakyčiau, Europos Sąjungoje, kad jie taip pat turėtų taikyti tas nuostatas kaip ir mes savo šalyje“, - sakė. Ž.Pavilionis.

Liberalo Eugenijaus Gentvilo teigimu, priimdama šį įstatymą Lietuva parodė, kad yra pasirengusi nutraukti energetinius ryšius, kurie ekonomiškai būtų svarbūs, bet geopolitiškai yra dar svarbesni „su neigimau ženklu“. 

Pasak socialdemokrato Juozo Oleko, Astravo AE pripažinimas keliančia grėsmę Lietuvos saugumui nėra paskutinis sprendimas.

„Tai labai stiprus parlamento instrumentas, teikiamas mūsų vykdomajai valdžiai ypatingai tarptautiniu mastu ieškoti stipresnio partnerių palaikymo“, - teigė J.Olekas.

Jis taip pat įspėjo, kad priėmus įstatymą „lieka daug namų užduočių“ ką daryti toliau, jeigu Astravo AE bus statoma toliau.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas mano, kad Astravo AE keliamos grėsmės klausimą derėtų „internacionalizuoti“.

„Labai svarbu, kad tai būtų ir regioninis atsakas. (...) Siūlau kreiptis į Latvijos, Estijos parlamentus, kad priimtų analogiškus įstatymus. (...) Labai svarbu internacionalizuoti šitą klausimą, parodyti savo pavyzdžių, parodyti savo lyderystę“, - tvirtino L.Kasčiūnas.

Tuo tarpu parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys priekaištavo, kad Minske šiomis dienomis vykstančiame ESPO konvencijos 7-tame šalių susitikime Lietuva per silpnai gina savo interesus.

„Apgailestauju ir raginu valdančiąją daugumą, „valstiečius“ paraginti arba nurodyti savo viceministrui Martynui Norbutui, kuris atstovauja Lietuvos interesams arba turėtų atstovauti Lietuvos interesams. Ten, deja, mano manymu, jis to nedaro. Reikalas tas, kad yra puiki galimybė per šios dienos susitikimą Minske Lietuvos vardu pareikalauti sustabdyti arba įšaldyti atominės elektrinės statybą Astrave tol, kol Baltarusija nesilaikys ESPO konvencijos reikalavimų ir neįvykdys ano, prieš porą metų buvusio, šalių susitikimo nurodymų. Deja, Lietuvos atstovai ten reikalauja tik tarptautinių ekspertų sudarymo, o tai yra paranku tam pačiam Baltarusijos režimui“, - teigė L.Balsys.

Pasak jo, precedentas yra Rumunijos sėkmė stabdant Ukrainos projektą Dunojaus upėje.

„Jis po šiai dienai sustabdytas tol, kol Ukraina neįvykdys ir neinformuos deramai Rumunijos apie projektą. Tai jeigu mes praleisime šią progą dabar bent jau pareikalauti sustabdymo, bus užfiksuota, kad Lietuva nori tik ekspertų išvadų. Tos išvados, patikėkite, bus palankios Astravo atominei. Kitas šalių susitikimas bus tik po poros metų. Per tą laiką elektrinė galimai bus paleista ir tada reikalauti sustabdymo bus daug sunkiau“, - tvirtino L.Balsys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę skaitydama metinį pranešimą Seime Astravo AE pavadino geopolitiniu ginklu.

„Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizacija, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“, geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė“, - teigė šalies vadovė.

Seimui pristatydamas įstatymo projektą energetikos viceministras Simonas Šatūnas šią savaitę aiškino, kad Baltarusija iki šiol nėra pateikusi įrodymų, kad pasirenkant atominės elektrinės statybų aikštelę Astravo rajone buvo tinkamai įvertintas Lietuvos gyventojų skaičius, neatlikta „pilnos apimties“ TATENA aikštelės vertinimo misija, Baltarusijos branduolinės energetikos elektrinės riziką ir atsparumą vertinantys streso testai. 

Viceministro teigimu, Lietuva iš Baltarusijos sistemos importuoja mažiau nei 2 proc. elektros, todėl pradėjus riboti baltarusiškos elektros importą ir jos tranzitą per Lietuvą, tai didelės įtakos neturės.

Seimas neseniai priėmė įstatymą, kuriuo ketinama riboti elektros iš Baltarusijos ir Rusijos importą.

Astravo AE Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad darbai vyksta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.