Sprendimas dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teisės dalyvauti rinkimuose nukeltas rudeniui.

Seime antradienį buvo numatytas balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, kuri atvertų kelią kandidatuoti po apkaltos, tačiau „tvarkiečių“ seniūno Petro Gražulio prašymu padaryta pertrauka iki kito posėdžio.

Už pertrauką balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 12, susilaikė 17 parlamentarų. Kaip pastebėjo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, tai reiškia, kad balsavimas nukeliamas rudens sesijai, nes Seimas antradienį baigia sesiją.

Balsavimas dėl šio Konstitucijos pataisos projekto nukeliamas jau antrą kartą. Praėjusį kartą to irgi prašė „tvarkiečių“ seniūnas, pripažinęs, kad nėra pataisos priėmimui reikiamo balsų skaičiaus.

Kad projektas judėtų toliau, reikia ne mažiau kaip 94 parlamentarų balsų „už“. Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucijos pataisa siūloma nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“. Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.

Konstituciją siūloma keisti, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, kad draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose.

Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“.