Už N. Statkaus skyrimą naujai kuriamos žvalgybos ombudsmeno institucijos kontrolieriumi per slaptą balsavimą buvo 81 Seimo narys, prieš – 19 ir susilaikė 13 parlamentarų, du biuleteniai rasti negaliojantys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad žvalgybos kontrolieriumi skiriamas žmogus turi turėti darbo žvalgybos institucijose patirties, kitaip neturės jų pasitikėjimo.

„Žvalgybos bendruomenė negali pasitikėti žmogumi, kuris niekada nedirbo panašioje institucijoje. Turi būti žmogus kūrybingas ir giliai suvokiantis, ką jis daro, nes jam teks sukurti šitą instituciją, jos dar nėra“, – už kandidatūrą kalbėjo V. Rakutis.

Jis taip pat teigė, kad tai turi būti atjaučiantis, jautrus žmogus, ir nors kandidatūros, kuri tiktų visiems, negali būti, „N. Stankus yra labiausiai šiuos kriterijus atitinkantis žmogus“.

Pasisakančių prieš kandidatūrą nebuvo, nors anksčiau tvirtinanti darbotvarkę Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys siūlė balsavimą atidėti, nes teigė frakcijos susitikime iš kandidato neišgirdęs aiškaus plano, kaip bus kuriama nauja žvalgybos ombudsmeno institucija.

N. Statkų skirti žvalgybos kontrolieriumi pasiūlė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimo pirmininkė pažymi, kad tai vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.

Prisistatydamas praėjusią savaitę Seime kandidatas teigė, kad žvalgybos institucijų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei, todėl reikia kito priežiūros mechanizmo nei vieša atsakomybė.

N. Statkus pažymėjo, kad šią funkciją užtikrinti turinti žvalgybos ombudsmeno institucija galės veikti tik tuomet, jei turės visuomenės, politikų ir žvalgybos institucijų pasitikėjimą.

Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

V. Čmilytė-Nielsen patvirtina turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę. Jo kandidatūrą ketinama pateikti paskyrus N. Statkų.

Seimas du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai skiria Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui.

Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.