Naujo įstatymo projektą šią savaitę Seime pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad jį iš ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ty­rė­jų, institucijų atstovų suburta darbo grupė rengė dar nuo 2020 metų, o pagrindinis tikslas – padidinti savanoriaujančių žmonių skaičių.

„Tur­būt vi­si pri­si­me­na­me tik­rai pa­ki­lu­sią ban­gą, pra­si­dė­jus bru­ta­liam ka­rui Uk­rai­no­je, kiek daug Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ėmė­si sa­va­no­riau­ti, skai­čiuo­ja­me, kad per 9 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pri­si­dė­jo prie ka­ro pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo, ge­res­nės in­teg­ra­ci­jos ir da­ly­va­vo sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je. Ta­čiau įsi­trau­ki­mas į il­ga­lai­kę sa­va­no­rys­tę dar nėra tokio aukšto lygmens, kokio norėtume, kad būtų“, – per Seimo posėdį sakė M. Navickienė.

Skai­čiuo­ja­me, kad per 9 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pri­si­dė­jo prie ka­ro pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo, ge­res­nės in­teg­ra­ci­jos ir da­ly­va­vo sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je.

Pasak ministrės, 2019 metais savanoriškoje veikloje dalyvavo 14,6 proc. žmonių, 2021 metais – 16,3 proc., tačiau pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad krizių atvejais kur kas didesnis žmonių skaičius susitelkia savanorystei.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad iki 2030 me­tų Lietuvoje savanoriškoje veikloje dalyvautų 22 proc. gyventojų.

Už naujos redakcijos Savanoriškos veiklos įstatymą po pateikimo balsavo 100 Seimo narių, susilaikė 21. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose.

Juo būtų išskiriama ilgalaikė savanoriška veikla, kai savanoris sudarytų ne trumpiau kaip 60 dienų savanoriškos veiklos sutartį, ir savanoriška tarnyba – visuma savanoriškos organizacijos koordinuojamų ir savanorio vykdomų veiklų, kurių trukmė siektų ne mažiau kaip 100 valandų per savanoriškos tarnybos programoje nustatytą laikotarpį. Trumpesnė savanoriška veikla būtų laikoma trumpalaike savanoriška veikla.

Įstatymo projekte siūloma patikslinti savanoriškos veiklos sąvoką, nustatant, kad tai būtų savanorio laisva valia atliekama veikla, užtikrinant jo teisę savo valia užsiimti norima savanoriška veikla, o nebūti verčiamam užsiimti ja.

Siekiant atskirti savanoriškos veiklos ir darbo santykius siūloma nustatyti, kad savanoris negali tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir savanoriauti toje pačioje priimančiojoje arba koordinuojančiojoje organizacijoje.

Opozicija sako, kad toks detalus reglamentavimas gali padidinti biurokratinę naštą ir žmones atbaidyti nuo savanorystės, nes ir dabar kai kurie žmonės veikia savanoriškai pagrindais nekurdami NVO, nes nori išvengti „popierizmo“.

„Iš to, ką aš skai­tau aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, man ky­la daug vi­so­kių klau­si­mų. Ten yra mi­ni­ma, kad ne­už­tik­ri­na­ma sa­va­no­riš­kos veik­los ko­ky­bė ir pa­na­šiai. Tai jei­gu įstatymai netrukdo ją už­tik­rin­ti, ma­tyt, ji­ ne­už­tik­ri­na­ma dėl ko­kių nors ki­tų da­ly­kų, tie­siog ne­at­ei­na žmo­nės, ku­rie tu­ri tam tik­rų kom­pe­ten­ci­jų. O to­kie da­ly­kai kaip savanoriams randama kokia nors veikla, ar neatrodo, kad tai yra biurokratinimas?“, – kalbėjo „valstietis“ Aurelijus Veryga.

Ministrė atsakydama teigė, kad didinti biurokratijos tikrai nesinorėtų ir reikia ieškoti bendro sprendimo, kad taip neatsitiktų. Ji taip pat pabrėžė, kad naujos įstatymo nuostatos yra pasiūlytos ne ministerijos, o pačių nevyriausybinių organizacijų, dalyvavusių rengiant projektą.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad ilgalaikė savanoriška veikla gali būti organizuojama tik procese dalyvaujant koordinuojančiai organizacijai, kurios pagrindinis tikslas – padėti spręsti kylančius klausimus ir skatinti organizatorių tobulėjimą.

„Valstietė“ Guoda Burokienė tuo tarpu teigė savanoriaujanti 20 metų ir nesuprantanti, koks būtų teigiamas siūlomo reguliavimo efektas.

„Ką ge­ro duo­tų ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas? Pir­miau­sia, pa­pil­do­ma biu­ro­kratija. Ar jūs tik­rai gal­vo­ja­te, kad pa­pil­do­ma biu­ro­kratija pa­dės sa­va­no­rys­tei? Jei­gu aš neužsiregistruosiu ir ne­bū­siu ta­me trum­pa­lai­kės ir il­ga­lai­kės or­ga­ni­za­ci­jos re­gist­re, tai jau ne­bū­siu sa­va­no­ris?“ – kėlė klausimą parlamentarė.

Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad projekte yra gerų nuostatų, kurios pagerintų savanoriškos veiklos koordinavimą, tačiau yra ir dalis, kuri „kalba apie savanorystės subiurokratinimą, valandų apskaitą, kažkokius rėmus“.

„Šį da­lis man jau ma­žiau pa­tin­ka. Esant po­rei­kiui mū­sų žmo­nės lin­kę sa­va­no­riau­ti ir pa­dė­ti ir tik­rai ne­skai­čiuo­ja va­lan­dų, o kai tas po­rei­kis yra ma­žes­nis, tai ta­da, natūralu, žmo­nės ma­žiau ir sa­va­no­riau­ja“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Įstatymo projektu numatyta, kad, siekiant sumažinti galimybes netinkamai naudoti savanorišką veiklą, savanoris negalės tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir savanoriauti toje pačioje organizacijoje.

Be to, bus įteisinta galimybė savanoriui, vykdančiam savanorišką tarnybą, iš anksto avansu apmokėti su savanoriška veikla patiriamas išlaidas. Pasak ministerijos, taip bus sudaryta galimybė nepasiturintiems žmonėms įsitraukti į veiklas, kurios reikalauja finansinio indėlio.