Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, kurios keistų su valstybės paslaptimis susijusį reguliavimą, jas toliau svarstys parlamento komitetai.
Pagal grupės Seimo narių registruotą projektą siūloma uždrausti „nepagrįstai suteikti aukštesnę slaptumo žymą informacijai, kurios turinys atitinka žemesnės slaptumo žymos kriterijus“.
Projekto autoriai tvirtina, kad šiuo pasiūlymu siekiama išvengti pasitaikančių nepagrįsto dalies informacijos įslaptinimo atvejų.
Taip pat Seimo nariai siūlo, kad viešai prieinama informacija arba informacija apie vykdomas visuomenės dezinformavimo priemones negalėtų būti įslaptinama.
Atitinkamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas siūlo konservatoriai Arvydas Anušauskas, Irena Degutienė, Audronius Ažubalis ir Agnė Bilotaitė, „tvarkietis“ Andrius Mazuronis, liberalas Algis Kašėta bei socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Jie siūlo uždrausti „įslaptinti bendrojo pobūdžio informaciją apie žvalgybos metodais atskleistas trečiųjų šalių vykdomas visuomenės dezinformavimo priemones ar kitokias veikas, galinčias sukelti riziką ar grėsmes Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumo interesams ar konstitucinės santvarkos stabilumui“.
Iniciatoriai sako, jog dabartiniai teisės aktai nenustato, ar aukščiausieji valstybės pareigūnai, gavę žvalgybos metodais pagrįstą informaciją apie trečiųjų šalių prieš Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumą bei konstitucinės santvarkos stabilumą nukreiptas veikas, prevencijos tikslu gali ir privalo perspėti visuomenę.
Pataisos registruotos po to, kai BNS pernai pranešė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tą pačią dieną teisėsauga tuomet pradėjo tyrimą dėl neteisėto valstybės paslapties atskleidimo. Šioje byloje kaltinama buvusi prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, prokuroras jai siūlo skirti 32,5 tūkst. litų baudą.
Naujausi komentarai