Seimas ketvirtadienį ėmėsi nagrinėti Vyriausybės siūlymą didžiajai daliai biudžetininkų iki 2021 metų išmokėti per ekonominę krizę sumažintą darbo užmokesčio dalį.

Atitinkamam įstatymo projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu, jį toliau nagrinės Seimo komitetai.

Pagal siūlomą mechanizmą, asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kitąmet būtų išmokama 5 proc. viso per ekonominę krizę sumažinto darbo užmokesčio, 2017 metais - 20 proc., nuo 2018 iki 2020 metų - po 25 procentus.

Atvejais, kai asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji suma yra ne didesnė kaip 100 eurų, ši suma būtų išmokama visa iki 2016 metų pabaigos. Asmeniui, kuriam priklausytų kompensacija, mirus, ji būtų išmokama paveldėtojams.

Finansų ministerijos skaičiavimais, visoms šioms kompensacijoms išmokėti reikėtų apie 121 mln. eurų.

Prarastą darbo užmokestį siūloma kompensuoti, nes Konstitucinis Teismas (KT) prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui pripažino neproporcingą atlyginimo mažinimą.

Pasak KT, per krizę mažinant atlyginimus neturėjo būti pažeistos skirtingų kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos. Teismas įpareigojo valstybę sukurti mechanizmą, pagal kurį biudžetininkams „nupjautos“ atlyginimų dalys būtų kompensuotos.

Buvusi centro dešinės Vyriausybė atlyginimų mažinimo ir kitų taupymo priemonių ėmėsi 2009 metais, kai dėl pasaulinės krizės šalies ekonomika smuko beveik 15 procentų.