Už tokį opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos siūlymą balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 17 ir susilaikė trys parlamentarai. Siūlymą pristačiusi „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė argumentavo, kad šiems projektams reikia daugiau laiko diskusijoms.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sakė, kad vardų ir pavardžių klausimas turi būti išspręstas, bet dabar tam netinkamas laikas.

„Netinkamas laikas prieš šventes atidaryti dar vieną frontą, audrinti visuomenę. Tikrai klausimas yra jautrus, susijęs ir su lietuvių kalbos statusu, ir su žmogaus teisėmis, valdantieji negirdi, bet be opozicijos balsų nei vienas įstatymas nebus priimtas“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Manau, kad mes turėtume dar padiskutuoti, bet šiomis dienoms darbotvarkė yra perkrauta ir aštrių kausimų šiais metais visiems užteko iki soties“, – pridūrė S. Skvernelis.

Seimo pirmininkė: tai – siurprizas

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė buvusi nustebinta, kai opozicija pranešė sieksianti išimti projektą iš darbotvarkės, nes anksčiau opozicinės frakcijos jam pritarė.

„Iš tiesų buvo šioks toks siurprizas, nes su opozicijos frakcijomis esame ne kartą kalbėję apie šį konkretų projektą, kad jo laukia šimtas tūkstančių žmonių, kad tai yra programinis įsipareigojimas ne vienos parlamentinės partijos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Atrodo, kad bendras sutarimas buvo, apmaudu, kad norima procedūrinėmis priemonėmis stabdyti tai, ko laukia dešimtys tūkstančių ar šimtas tūkstančių Lietuvos piliečių“, – teigė ji.

Atrodo, kad bendras sutarimas buvo, apmaudu, kad norima procedūrinėmis priemonėmis stabdyti tai, ko laukia dešimtys tūkstančių ar šimtas tūkstančių Lietuvos piliečių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjūdžio atstovė Rita Tamašunienė irgi tvirtino nematanti kliūčių antradienį svarstyti projektą dėl originalios pavardžių rašybos, nors opozicinė Lietuvos regionų frakcija, kurios seniūnė ji yra, vieningos nuomonės tuo klausimu neturėjo.

„Manome, kad svarstymas galėtų įvykti, kalbant apie frakciją, šiek tiek pasidalino nuomonės, kadangi iš skirtingų partijų Regionų frakcija susideda, bet tikrai nebus laiko, kuris tiks visiems vienodai. Komitetai priėmė savo išvadas ir galėtų šiandien vykti svarstymas, tikrai yra pakankamais laiko platesnėms diskusijoms šio įstatymo priėmimui“, – prieš posėdį žurnalistams sakė R. Tamašunienė.

Svarstomi du variantai

Seimas antradienį planavo svarstyti projektus, kuriais būtų sprendžiamas originalių pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimas.

Vienu jų siūloma leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė teigiamą išvadą pirmam variantui, o alternatyvų projektą pasiūlė atmesti.

70 Seimo narių teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galėtų būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Kitų šešių Seimo narių teikiamu projektu siūloma įteisinti, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis. Originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis būtų leidžiama paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Šie abu projektai buvo registruoti ir pateikti dar praėjusią Seimo kadenciją.

Dešimtmečius trunkanti diskusija

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.

Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019–2021 metais priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo.

Pasak ministerijos, dažniausiai tai yra atvejai, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių. Būtent santuoka su užsieniečiu ar tėvystė yra priežastys, dėl kurių siekiama įgyti pavardes su nelietuviškais rašmenimis, t. y. tokias pačias pavardes, kokias turi sutuoktinis ar vienas iš tėvų.

Galimybės rašyti pavardes originaliais rašmenimis taip pat siekia Lietuvos lenkai, šis klausimas nuolat keliamas per dvišalius Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimus.