Pereiti į pagrindinį turinį

B. Pistorius: brigados dislokavimo sėkmė – bendra Vilniaus ir Berlyno atsakomybė

Į Seimą ketvirtadienį kreipęsis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) teigė, jog brigados dislokavimo Lietuvoje sėkmė yra bendra Vilniaus ir Berlyno atsakomybė.

Borisas Pistorius

„Mūsų bendra atsakomybė užtikrinti, kad šis pavyzdinis projektas būtų sėkmingas. Visi esame ir liksime įsipareigoję laikytis veiksmų plano, dėl kurio susitarėme praėjusių metų gruodį“, – kalbėjo B. Pistorius.

„Ir turime aiškų tikslą – iki 2027 metų dislokuoti brigadą Lietuvoje su sąlyga, kad iki to laiko pradės veikti visa reikiama infrastruktūra“, – pridūrė jis.

Vokietijos gynybos ministras nurodė, kad brigados aktyvavimo štabas Lietuvoje bus įkurtas šių metų pabaigoje.

„Iki 2025 metų planuojame dislokuoti apie 500 tarnaujančio personalo, o 2026 metais į brigadą perkelsime daugiau karių. O mūsų nacionalinę kovinę grupę Lietuvoje perduosime brigadai“, – tvirtino B. Pistorius.

Jis teigė, kad siekiant šio tikslo galima remtis tvirtu Lietuvos ir Vokietijos ryšiu, „dabar pereisiančiu į naują etapą“.

B. Pistorius taip pat pažymėjo, kad 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančios išlaidos gynybai yra „tik bazinis lygis“, kurį Aljanso narės turėtų didinti.

„Visi NATO partneriai privalo padidinti gynybos biudžetą virš 2 proc. Lietuva yra pavyzdys šioje srityje, taip pat ir mano šaliai“, – kalbėjo ministras.

Jis klaida vadino Vokietijos sprendimą pasibaigus Šaltajam karui panaikinti privalomąją karo tarnybą.

„Laikai pasikeitė. Vokietija turi įvesti naują šaukimo į kariuomenę formą. Tik taip mūsų kariuomenė galės nugalėti ištikus karui“, – sakė B. Pistorius.

Mūsų bendra atsakomybė užtikrinti, kad šis pavyzdinis projektas būtų sėkmingas.

Lietuvius vadino ryžtinga tauta

Pasak ministro, šios brigados dislokavimas susijęs ne tik su atgrasymu ir Vokietijos įsipareigojimu užtikrinti sąjungininkų saugumą, bet ir su šalių partneryste, tautų pasitikėjimo ir bendradarbiavimo stiprinimu.

Taip B. Pistorius kalbėjo prieš Seimui imantis svarstyti sutarties ratifikavimą dėl šalyje dislokuojamų vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teisių.

Kreipimosi į Seimą pradžioje Vokietijos gynybos ministras taip pat pabrėžė Lietuvos indėlį į laisvos, vieningos Europos kūrimą.

„Seimas yra ne tik Lietuvos demokratijos namai, jis taip pat simbolizuoja ir Lietuvos indėlį į laisvos bei demokratinės Europos suvienijimą po dešimtmečius trukusio Šaltojo karo ir neįveikiamų sienų, padalijusių mūsų žemyną į dvi dalis“, – kalbėjo B. Pistorius.

„Prieš 35 metus jūs, Lietuvos žmonės, drąsiai kovojote už laisvę ir nepriklausomybę. Jūs taikiai ir drąsiai priešinotės ir galiausiai nugalėjote totalitarinę priespaudą ir pavergimą“, – pažymėjo jis.

Vokietijos gynybos ministras teigė ryškiai prisimenantis 1989 metų Baltijos kelio nuotraukas, kai 2 mln. žmonių susikibo į 600 kilometrų ilgio grandinę.

„1990-uosius, kai jūsų tauta atsistojo ir paskelbė savo šalies nepriklausomybę ir dar kartą 1991 metais, sausio mėnesį, kai sovietų tankai bandė sunaikinti tą pačią nepriklausomybę, pasaulis išvydo kai ką nepaprasto – ryžtingą tautą, nepaklūstančią vienam galingiausių režimų istorijoje“, – sakė B. Pistorius.

„Lietuvos istorija, jūsų istorija, tai drąsos, ryžto ir tvirto tikėjimo mums visiems brangiomis vertybėmis istorija“, – teigė jis.

„Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas“

B. Pistoriaus teigimu, pernai balandį paskelbtas Vokietijos vyriausybės sprendimas Lietuvoje dislokuoti visos apimties kovinės parengties brigadą „buvo tvirta žinia, kad mums nacionalinė gynyba yra ir kolektyvinė gynyba, kad Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas“.

Vokietijos gynybos ministras sakė, kad ši draugystė jam asmeniškai ir vokiečių tautai reiškia daug.

„Šiuo sprendimu sustiprinome savo Aljansą ir vykdome savo pažadą apsaugoti laisvą ir demokratinę Europą. Mūsų kariai stovės petys į petį su Lietuvos pajėgomis pasirengę ginti šią šalį, kaip ir visas Aljansas, kuris yra pasirengęs ginti kiekvieną kitą NATO teritorijos centimetrą“, – kalbėjo B. Pistorius.

Jis dėkojo parlamentarams už paramą įgyvendinant sprendimą įkurti Vokietijos brigadą, pabrėždamas įstatymą, kuriuo karinė infrastruktūra pripažįstama nacionalinės svarbos projektu, 3 proc. BVP viršijantį gynybos biudžetą, paramą Lietuvoje besikuriančiai Vokietijos gynybos pramonei.

Tarpvalstybinę sutartį dėl vokiečių karių ir jų šeimų teisių prieš kelias savaites Berlyne pasirašė abiejų šalių pareigūnai. Kad ji įsigaliotų, dokumentą dar turi ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos parlamentai. Kada jos imsis Bundestagas, kol kas neaišku.

Minėtu susitarimu Berlynui leidžiama Lietuvoje steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys.

Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, nors pareigūnai nuogąstauja, kad ši data gali nusikelti.

Opozicija: brigados priėmimą reikia spartinti

Prieš kalbą Seime B. Pistorius susitiko su parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen, opozicijos, nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė žurnalistams sakė, kad komitetuose Lietuvos ir Vokietijos sutarties ratifikavimas bus svarstomas „taip greitai, kaip įmanoma“.

„Tarėmės su kolegomis, kad NSGK komiteto posėdis būtų skubiai suorganizuotas rytoj ryte, iš karto po to – Užsienio reikalų komiteto posėdis. (...) Komitetai apsvarstys, (...) manau, kad per dvi savaites turėtume susitvarkyti“, – kalbėjo politikė.

Anot jos, pasirengimas priimti Vokietijos brigadą turėtų vykti greičiau: „Dabar krūvis, kuris mūsų laukia, yra labai didelis. Turime procesą paspartinti.“

V. Čmilytė-Nielsen sakė iš Vokietijos gynybos ministro išgirdusi, kad savo politikos tikslu jis laiko Rytinio NATO flango gynybą, kitokį Europos požiūrį į grėsmes, vienodą jų suvokimą.

Ukrainai paramą teikiančios organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas dėkojo B. Pistoriui už Vokietijos pasiryžimą dalyvauti Lietuvos gynyboje bei įteikė 12,7 mm šovinio tūtelę su ukrainietiškai simboliais, užrašais.

„Įteikiau tūtelę iš mūšio lauko su užrašu „laisvė“ ir pasakiau vokiškai, kad dabar turime kovoti. Jis, matosi, žmogus supranta, kad saugumo situacija pakankamai kompleksiška, susijusi ir su mumis, bet ne tik“, – kalbėjo J. Ohmanas.

B. Pistoriui įteiktas ir kelių dešimčių nevyriausybinių organizacijų pasirašytas laiškas, kuriuo Berlynui dėkojama už įsipareigojimą Lietuvos saugumui.

Žada nenuilstamai remti prieš Rusiją kovojančią Ukrainą

Pasak B. Pistoriaus, į Ukrainą įsiveržusi Rusija pradėjo karą, keliantį grėsmę tarptautinei tvarkai.

„Siekdama savo imperinių tikslų atkurti Rusijos hegemoniją didelėje Rytų ir Vidurio Europos dalyje, Rusijos vadovybė rodo tik panieką tarptautinei teisei ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.

Putino Rusijai Ukraina – tai tik pradžia.

„Matome, kaip Rusija sparčiai didina savo ginkluotės gamybą ir dramatiškai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas. Tai nepalieka abejonių: Putino Rusijai Ukraina – tai tik pradžia“, – pažymėjo jis.

Anot ministro, tikrasis Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešas, kurio jis bijo – laisvas ir nepriklausomas demokratinis europiečių gyvenimo būdas, vertybės, kurių Lietuvos žmonės „siekė ištisus dešimtmečius“.

B. Pistorius deklaravo Vokietiją esant viena stipriausių rėmėjų Ukrainai padedant atkurti jos teritorinį vientisumą, stiprinant atsparumą.

„Ir mes galime padėti Ukrainai kovoti ir laimėti šį karą. Galiu jus patikinti, kad mūsų pastangos bus nenuilstamos. Tai yra mūsų nacionalinis interesas ir man asmeniškai svarbus klausimas“, – tvirtino Vokietijos gynybos ministras.

Vokietija yra antroji po Jungtinių Valstijų pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja.

Vis tik Vokietijos biudžeto projekte kitais metais Ukrainai numatyti maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 8 mlrd. eurų 2024 metais.

Vokietijos vyriausybė anksčiau teigė, kad siekdama kompensuoti paramos sumažinimą remsis Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos planais gauti lėšų iš įšaldyto Rusijos turto.

Nekomentuoja pasisakymų apie antisemitizmo įtaką brigados dislokavimui

Vokietijos gynybos ministras nekomentuoja Žydų bendruomenės pirmininkės pasisakymų, kad antisemitizmo tendencijos Lietuvoje gali paveikti vokiečių brigados dislokavimą šalyje.

„Antisemitizmas sklinda pasaulyje, Vokietijoje taip pat. Mes labai stebime šias tendencijas ir turime aiškiai pasisakyti, kokia mūsų nuomonė apie antisemetizmą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

„Kalbant apie politinę situaciją Lietuvoje, aš nekomentuosiu politinės situacijos Lietuvoje, mūsų pasisakymas prieš antisemitizmą yra stiprus“, – pridūrė jis.

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Žydų bendruomenės pirmininkė Lietuvoje Faina Kukliansky teigė, kad bendruomenė lieka absoliučiai viena ir neapginta, kol neįsikiša užsienio valstybės.

„Aš noriu, kad veiktų normos ribos santykių su žmonėmis, o ne gąsdinimai, kad išves iš čia kariuomenę vokiečių ir paliks mus rusams“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Ji nepatikslino, kas tokius gąsdinimus yra išsakęs.

„Ir yra Vokietijos ambasadoriaus labai griežtas laiškas tuo klausimu“, – tvirtino F. Kukliansky.

Vėliau Žydų bendruomenė patikslino pirmininkės žodžius, pabrėždama jog ji „neturėjo omenyje jokio konkretaus ar oficialaus“ ambasadoriaus laiško.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas (Kornelijus Zimermanas) anksčiau yra sakęs, kad Berlynas susirūpinęs dėl antisemitizmo stiprėjimo Vokietijoje, Europoje ir visame pasaulyje.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Emanuelis Zingeris trečiadienį taip pat teigė, jog Lietuvos užsienio partneriai atkreipia dėmesį į šalyje stiprėjančią antisemitizmo tendenciją.

Konstitucinis Teismas yra pripažinęs „Nemuno aušros“ Remigijų Žemaitaitį lyderį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją dėl antisemitinių pareiškimų.

Apkaltos jis išvengė balandį pasitraukdamas iš Seimo.

Politikas savo „Facebook“ paskyroje pernai birželį piktinosi premjerės Ingridos Šimonytės vizitu Izraelyje, apkaltino žydus lietuvių trėmimu, žudymu, vertino žinią apie Izraelio nugriautą palestiniečių mokyklą, Izraelį prilygino karą Ukrainoje vykdančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir citavo antisemitinį eilėraštį.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl politiko pasisakymų apie žydus.

Pats R. Žemaitaitis ne kartą tvirtino savo teiginių nelaikantis antisemitiniais.

Susitarimą dėl karių teisių Vokietija ratifikuos kitąmet

Vokietija susitarimą su Lietuva dėl vokiečių karių teisių ratifikuos kitąmet, sako šios šalies gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

„Susitarimas Vokietijoje bus ratifikuojamas vadovaujantis visomis procedūromis, visais reikalavimais ir jis užtruks šiek tiek ilgiau nei Lietuvoje“, – spaudos konferencijos metu ketvirtadienį gynybos ministras.

„Be abejo, jis bus ratifikuotas, manau, kad kitais metais ta ratifikavimo procedūra bus užbaigta“, – pridūrė jis.

Vokietijos gynybos ministras pabrėžė, kad brigados perkėlimas į Lietuvą – didžiulis projektas.

„Viena vertus, tai buvo Lietuvos prašymas, kita vertus, man ir Vokietijai buvo svarbu parodyti, kad mes prisiimame atsakomybę Europoje kaip didžiausia valstybė rytiniame NATO flange“, – kalbėjo B. Pistorius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų