Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio pristatytoms įstatymo pataisoms.

„Jau keleri metai Kultūros pasas veikia, bet jis niekaip nereglamentuojamas įstatyme“, – pateikdamas projektą Seime  sakė V. Juozapaitis.

Šiuo dokumentu siekiama „užtikrinti kokybiškų kultūros ir meno paslaugų prieinamumą.“ Planuojama, kad Kultūros paso paslaugos bus teikiamos ir vaikams, dalyvaujantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose.

Kaip nurodo projekto autorius V. Juozapaitis, šiuo metu Kultūros paso priemonės savivaldybėse skiriasi, o tai reiškia, kad skirtingose savivaldybėse augantys vaikai gauna skirtingo lygio paslaugų įvairovę ir kokybę.

Įstatymo pataisos numato, kad Kultūros paso administravimo, jo finansavimo, indeksavimo pagal savivaldybių socialinius ir ekonominius rodiklius tvarką nustatys kultūros bei  švietimo, mokslo ir sporto ministrai.

Į Švietimo įstatymą siūloma įrašyti, kad Kultūros pasas – tai „priemonė mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas“.

Jeigu Seimas pritartų, Kultūros paso paslaugos būtų teikiamos besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas (išskyrus besimokantiems pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas), taip pat ir lituanistinio švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams.

Už Švietimo įstatymo pataisas antradienį po pateikimo vieningai balsavo 114 Seimo narių. Seimo plenarinėje salėje jas toliau planuojama svarstyti rudens sesijoje.

Kaip turi būti įgyvendinamos Kultūros paso priemonės šiuo metu savo įsakymais nustato kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai.

Siūloma, kad Švietimo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2025 metų.